Koklių fabriko neliko – atmintis apie jo įkūrėją gyva

Loreta EŽERSKYTĖ

Kitą savaitę laukiama į Ukmergę atvykstant tarpukario ukmergiškio verslininko, koklių fabriko įkūrėjo ir savininko Juliaus Lėmano vaikaičių. Australijoje gyvenantys mūsų kraštiečio palikuonys Julija Adamsas su broliu Dieteriu Lietuvoje lankosi kone kasmet. Svečiuodamiesi mūsų šalyje jie stengiasi užsukti ir į Ukmergę. Prieš dvejus metus susitikę su rajono savivaldybės vadovais Adamsai išdėstė savo planus įamžinti J. Lėmano atminimą. Jų parodyta iniciatyva buvo įgyvendinta. Prie Vilniaus gatvės, greta buvusio Koklių fabriko teritorijos, atsirado skverelis su atminimo ženklu, suoleliais.

Simboliška, jog 2019-iais, kurie paskelbti Vietovardžių metais, rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą naują Ukmergės gatvę pavadinti Koklių Fabriko vardu. Ji turėtų atsirasti teritorijoje, kur prieš 135 metus J. Lėmanas atidarė dirbtuvėlę, išaugusią iki Koklių fabriko ir buvusią stambiausia tarpukario Ukmergėje pramonės įmone.

Nenorėjo išvažiuoti iš Ukmergės

Rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Širmenė „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad J. Lėmano koklių fabriko istorija nutrūko sovietams okupavus Lietuvą. Fabrikas buvo nacionalizuotas, savininkas su šeima repatrijavo į Vokietiją.

Nors čia ukmergiškiui buvo siūlomas vadovaujantis postas dideliame molio pramonės fabrike, bet jis, vokiečiams okupavus Lietuvą, grįžo į Pivoniją – taip tuomet vadinosi Ukmergės apylinkės. Deja, fabrikas savininkui nebuvo grąžintas, liko vokiečių valdžios žinioje. Vis dėlto J. Lėmanas iš Ukmergės išvažiuoti nenorėjo, pasak istorinių šaltinių, apsistojo netoli fabriko buvusiame stačiatikių dvasininko vasarnamyje, kur 1943 metų liepos 23 d. mirė.

Pakabinta paminklinė lentelė

Pasak V. Širmenės, prie Vilniaus gatvės visi buvusio Koklių fabriko pastatų likučiai nugriauti ir teritorija išlyginta. Čia buvusią pramonės įmonę mena tik vienas iki šių dienų išlikęs statinys – mūrinis stulpas. J. Lėmano vaikaičių siūlymu, ant jo buvo pakabinta paminklinė lentelė. Joje trumpai papasakota Koklių fabriko istorija bei pažymėta, jog šio atminties ženklo J. Lėmano atminimui autoriai – Adamsų šeimyna iš Australijos, Sidnėjaus.

„Tačiau prieš įamžinant žymaus kraštiečio atminimą pirmiausia teko sutvarkyti teritoriją aplink stulpą. Per ilgus metus ji buvo virtusi tikru šabakštynu, kur nė kojos įkelti nebuvo galima. Miesto seniūnijai iškirtus sužėlusius krūmus, sutvarkius kitus želdinius, viską išvalius ir išlyginus buvo užsėta veja. Taip pat atnaujintas ir senasis stulpas. Atsiradusiame skverelyje pastatyta pora suolelių, kurių, kaip ir memorialinės lentos  įrengimą, fundavo J. Liemano palikuonys“, – apie atliktus darbus pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė. Ji taip pat pasidžiaugė, jog sutvarkyta viešoji erdvė greitai ėmė traukti netoliese gyvenančius ukmergiškius. Ypač skverelį yra pamėgusios jaunos mamos su vaikučiais.

Šios teritorijos priežiūra yra patikėta miesto seniūnijai. Ji pasirūpina, kad čia laiku būtų nušienaujama žolė.

Įgyvendinta palikuonių svajonė

Pasakodama apie Ukmergėje atsiradusį atminimo ženklą ir sutvarkytą apleistą teritoriją V. Širmenė pažymėjo, jog šiuo atveju tarsi pavyko vienu šūviu nušauti du zuikius.

„Smagu, kad radome bendrą kalbą su žymaus kraštiečio vaikaičiais ir mums pavyko įgyvendinti jų svajonę. Taip pat džiugu, jog mieste atsirado sutvarkytas ir žmones traukiantis poilsio kampelis“, – sakė rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Ji taip pat užsiminė, jog palaikomi bičiuliški ryšiai su J. Lėmano artimaisiais. Jei jie turėtų naujų sumanymų, būtų stengiamasi juos įgyvendinti.

AUTORĖS nuotrauka