A. Kuliešis gimtuosiuose Toliūnuose respublikinę meno kūrėjų šventę surengė jau aštuntą kartą.

Kultūra, Naujausi

Su Baltijos kelio šviesa

Alicija MATIUKIENĖ

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė, Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ redaktorė 

Šių metų tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“, kuri pirmą rugpjūčio savaitgalį vyko Toliūnų kaime, buvo skirta Baltijos kelio 30-čiui. Renginio dalyviai susitiko prie šventės iniciatoriaus ir organizatoriaus fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio autorinio kūrybinio darbo – „Širdies Angelo“, kuris pastatytas gimtuosiuose Toliūnuose, pagerbiant į Amžinybę išėjusius kaimo gyventojus, o gyviesiems sukuriant bendruomenišką poilsiui ir renginiams skirtą erdvę.

Uždegti aštuntosios respublikinės meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ ugnį šeimininkas A. Kuliešis pakvietė viešnią iš Radviliškio, poetę romantišku Kitos Jūros slapyvardžiu. Prie „Širdies Angelo“ skulptūros visus pasveikino šventės organizatorius, priminęs Baltijos kelio vienybę ir svarbą. Programa toliau vyko Baltojo garnio slėnyje, prie Siesikų ežero. Šventės vėliavą pakelti buvo patikėta poetui ir fotomenininkui Algiui Jakštui iš Švenčionių, Ukmergės krašto tautodailininkui, medžio drožėjui Valentui Butkui, dainuojamosios poezijos atlikėjai Elenai Freder iš Panevėžio bei viešniai iš Anglijos, kraštietei, scenos meno atstovei Laurai Marijai Hargrave. Meno kūrėjus jungiančios šventės vėliava plazdėjo skambant Baltijos kelio himnui – dainai „Bunda jau Baltija“. A. Kuliešis tarė šiltą padėkos žodį privatiems šventės finansiniams rėmėjams, rajono savivaldybei, AB „Rokiškio sūris“ filialui Ukmergės pieninė, UAB „Valdo leidyklai“, informaciniams rėmėjams. Dėkodamas už geranoriškumą ir paramą, šventės rengėjas įteikė Padėkos raštus ir „Langas į širdį-2019“ autorinius savo darbo medalius, pagamintus iš tėviškės sode išaugusios obels bei Baltojo garnio slėnyje augančio uosio šakos. Nuoširdžiai Albinas padėkojo kraštiečiui tautodailininkui Vidui Svalbonui, kuris iš natūralių gamtos medžiagų specialiai šventei sukūrė kompoziciją Baltijos kelio tematika, skalaujamą ežero ramaus bangavimo. Ne vieną dalyvį ši ežero pakrantės erdvė kvietė įsiamžinti fotografijoje, suteikė laisvę minčiai, tyliam susikaupimui ar pokalbiui. V. Svalbonas savo floristiniais darbais dekoravo sceną, nupynė ąžuolo vainiką. Šventės organizatorius ir susirinkusiuosius pasveikino Siesikų seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė, dėkodamas A. Kuliešiui už privačią iniciatyvą rengti šią šventę, linkėdamas tęsti tradiciją ir ateityje.

Renginyje fotografas A. Kuliešis pristatė dokumentinių nuotraukų iš savo archyvų kolekcijos parodą „Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas Ukmergėje“. Taip pat buvo eksponuojama ir kita didelio dėmesio sulaukusi ukmergiškio tautodailininko, medžio drožėjo, respublikinės Liongino Šepkos premijos laureato V. Butkaus skulptūrinių kompozicijų paroda.

„Langas į širdį“ organizatorius – Ukmergės kino ir fotoklubas „Horizontas“ bei jo pirmininkas A. Kuliešis, likus keliems mėnesiams iki šventės, paskelbė respublikinį vieno eilėraščio konkursą „Mano gimtinės vardas“, skirtą Vietovardžių metams paminėti ir įprasminti. Jame dalyvavo vienuolika autorių iš dešimties Lietuvos rajonų. Renginio metu buvo paskelbti konkurso rezultatai ir nugalėtojai. Trečią vietą pelnė poetas, fotomenininkas A. Jakštas iš Švenčionių rajono, antrą – rokiškietė Danutė Mažeikienė, o konkurso nugalėtoju tapo uteniškis Svajūnas Dačkevičius, šiuo metu gyvenantis Londone. Klausytojai išgirdo Svajūno gimtąja tarme skaitomą eilėraštį „Untų nebėr“, kuriame skambėjo 24 vietovardžių pavadinimai. Prizinių vietų laimėtojai buvo apdovanoti konkurso diplomais bei renginio rėmėjo, fotomenininko Romualdo Augūno įsteigtu prizu – autoriniu meninės fotografijos albumu „Sapnuoju Lietuvą“.

Poezijos skaitymų metu scenoje savo kūrybą pristatė iš įvairių Lietuvos regionų atvykę literatai, poetinio žodžio kūrėjai ir puoselėtojai. Skaitymus pradėjo švenčioniškis poetas A. Jakštas, į renginį atsivežęs naują savo lyrikos ir fotomeno knygą „Iliuzijos“. Klausytojus sužavėjo kuriančių ukmergiškių Raimondo Karmazino, Vaivos Gurskaitės, Vaivos Kuodytės, A. Kuliešio eilės. Gilūs ir prasmingi žodžiai liejosi poetės Kitos Jūros iš Radviliškio eilėraščiuose, nuoširdumas ir tikrumas skambėjo šiaulietės Linos Archipovos tekstuose. Tautodailininkės ir poetės iš Kauno Gražinos Pasilauskienės kūryboje – ištisa poetinio žodžio gama, nuspalvinta kuriančio žmogaus potyriais ir įžvalgomis. Poetės Laimos Petronienės iš Vilniaus skaitomos eilės sužavėjo klausytojus dvasingumu ir jausmingumu. Šventėje savo muzikinę-poetinę programą „Lietuvai mano dainos ir žodžiai“ atliko teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Programoje skambėjo jo autorinės dainos, poetų Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Almio Grybausko, Jono Strielkūno, Dalios Saukaitytės, Donaldo Kajoko, Jono Biliūno, Maironio tekstai. Aktorius savo meninėje programoje išdainavo ir iškalbėjo Lietuvą, jos dvasinę būseną, viltingą tikėjimą Baltijos kelio šviesoje.

Muzikos akordų skambesį šventėje pratęsė bardų pasirodymai. Dainuojamosios poezijos atlikėjų iš Lėno Rimos Žudienės ir Radvilės Kraujalytės duetas palietė klausytojų širdis jautriu balsų deriniu ir melodingumu. Bardas iš Svėdasų Algimantas Baronas – naujas veidas tradicinėje „Langas į širdį“ šventėje, tačiau jo atliekamos dainos sutiktos šiltai, klausytojai neliko abejingi autoriaus muzikos akordų lydimiems prasmingiems tekstams. Bardė iš Panevėžio E. Freder sužavėjo energijos nestokojančiais dainų ritmais. Bardų pasirodymą baigė Saulius Kuliešius iš Toliūnų, kuris savo dainose kalbėjo apie Lietuvą. Taip pat jis atliko dainą apie Toliūnus, kuriai žodžius parašė A. Kuliešis. Ji suskambo tarsi motyvas, kad šventė baigėsi, tačiau kartu įžiebė viltį, kad klausytojai ją išgirs ir kitų metų „Langas į širdį“ programoje.

Muzikinę-poetinę programą atliko teatro ir kino aktorius G. Storpirštis.

Baltojo garnio slėnyje pakelta šventės vėliava.

Susirinkusieji kartu atliko Baltijos kelio himną – dainą „Bunda jau Baltija“.

Į Siesikų ežerą „įbrido“ šventei V. Svalbono sukurta kompozicija Baltijos kelio tematika.

Palikite komentarą apie straipsnį