Aktualijos

Vartotojų pasitikėjimo rodikliai

Giedrė ŠATAITĖ

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2019 m. liepą buvo 6. Palyginti su birželiu, jis sumažėjo 2 procentiniais punktais ir buvo toks pat kaip gegužę, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

Liepą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį blogiau nei birželį: 27 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo (birželį – atitinkamai 26 ir 17 proc.).

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su birželiu, buvo šiek tiek pesimistiškesnės: kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) tikėjosi, kad jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, kas 10 manė, kad ji blogės (birželį – atitinkamai 26 ir 8 proc.).

Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo nuo 40 iki 36 proc., 14 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (birželį –12 proc.).

Liepą 26 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. – mažiau (birželį – atitinkamai 28 ir 16 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė 6, kaime – 7. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3, o kaime padidėjo 1 procentiniu punktu.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste liepos mėn. lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėn., geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas buvo šiek tiek pesimistiškesnė.

Per metus (2019 m. liepą, palyginti su 2018 m. liepa) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. 2019 m. liepą gyventojai geriau nei prieš metus vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, bet didesniems pirkiniams ketino išlesti šiek tiek mažiau.

Gyventojų, teigiančių, kad per praėjusius 12 mėn. jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, padaugėjo nuo 21 iki 27 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 27 iki 19 proc.

Gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, dalis padidėjo nuo 31 iki 36 proc.

Gyventojų, manančių, kad gerės namų ūkio finansinė padėtis, dalis per metus padidėjo nuo 21 iki 25 proc.

Liepos mėn. 26 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėn. didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 31 ir 16 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. liepą gyventojai vertino blogiau nei birželį: kas trečias gyventojas (33 proc.) teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 21 proc. – kad pablogėjo (birželį – atitinkamai 39 ir 17 proc.).

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 46 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (birželį – atitinkamai 47 ir 6 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 46 proc. gyventojų, 18 proc. – teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželį – atitinkamai 49 ir 16 proc.).

Palikite komentarą apie straipsnį