Prailgintus mokslo metus vertina kaip skubotą sprendimą

Genovaitė KAZIELIENĖ

Šią savaitę paskelbti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atliktos apklausos dėl mokslo metų trukmės rezultatai. Iš 60 šalies savivaldybių apklausoje dalyvavo 49, ir dauguma jų – 40 – pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą. Taip pat paaiškėjo, kad tik trys mokyklos (iš visų 49 savivaldybių) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti lauke tvyrant karščiams. Šioje apklausoje savo nuomonę išreiškė ir Ukmergės savivaldybė.

 

Ukmergiškiai – už mokslo metų trumpinimą

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, gavus LSA prašymą apklausti mokyklų direktorius dėl mokslo metų trukmės, buvo išsiųsti paklausimai. Tik vienos įstaigos vadovas pasisakė už dabartinę tvarką. Kiti linkę manyti, kad mokslo metai turi trukti trumpiau.

Ministrai turėjo skirtingas nuomones

Diskusijos dėl mokslo metų trukmės prasidėjo 2015-aisiais. Tada 1–4 klasių mokiniai mokėsi iki gegužės 31 dienos, 5–11 klasių moksleiviai – iki birželio 5 dienos.

Tuometinis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis buvo užsimojęs mokslo metus pailginti: pradinukams – iki birželio 3-iosios, vyresniesiems – iki birželio 10 dienos. Nauja tvarka turėjo įsigalioti 2016 metais. Tačiau D. Pavalkį pakeitusi ministrė Audronė Pitrėnienė atšaukė šį įsakymą. Savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad mokinių ir pedagogų organizacijos, mokyklų bendruomenės, socialiniai partneriai, su kuriais ji susitiko, beveik vienbalsiai pasisakė prieš naująją tvarką.

2017 metais prie Švietimo ir mokslo ministerijos vairo stojusi Jurgita Petrauskienė vėl sugrįžo prie minties dėl mokslo metų ilginimo. Anot jos, Lietuvos moksleivių mokslo metai – vieni trumpiausių Europoje, tai lemia ir ne itin gerus mokymosi rezultatus.

2017 metų birželio mėnesį švietimo ir mokslo ministrės įsakymu buvo nustatyta tokia 2017-2018 bei 2018-2019 mokslo metų trukmė: 1-4 klasėje – 35 savaitės, 5 klasėje – 37 savaitės, 6-11 klasėje – 37 savaitės.

Karščiai alino moksleivius ir pedagogus

Ministrės įsakymas buvo vykdomas. Tačiau šiųmetinis birželis, pasižymėjęs itin aukšta temperatūra, atgaivino diskusijas dėl mokslo metų trukmės. Tą mėnesį oro temperatūrai pakilus iki 34 laipsnių, karštis alino ir mokinius, ir pedagogus, tai trukdė normaliam darbui. Kadangi nė viena rajono mokykla neturi oro kondicionavimo sistemos, įstaigos ieškojo įvairių išeičių – kas užsiėmimus vedė lauke, pavėsyje, kas įstaigų koridoriuose, vestibiuliuose, kai kurie nusileido net į rūsius… Pasitaikė atvejų, kai vaikai dėl karščio ir nualpo.

Įsivyravus karštiems orams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido savo nuožiūra koreguoti ugdymo procesą – trumpinti pamokas, vietoje tradicinių užsiėmimų klasėje organizuoti edukacinę veiklą, jei aukšta temperatūra kelia pavojų mokinių sveikatai, jiems leisti likti namuose. Dėl to vieni mokiniai eidavo į pamokas, kiti – ne.

Mokslo metus susitrumpino

Kaip teigė V. Kalinas, pailginus mokslo metus, mūsų rajone taip pat imtasi įvairių veiklų. Savivaldybės sprendimu dvi dienos turėjo būti skirtos krašto pažinimui, t. y. pamokos galėjo vykti ne mokyklos suole, deja, per didelę kaitrą ekskursijos buvo varginančios. Moksleiviams buvo sudarytos galimybės žaisti interaktyvų žaidimą ieškant Ukmergėje esančių dainuojančių balandžių. Mokiniai lankėsi muziejuose, dalyvavo skautų veikloje, edukacinėse programose.

Kai kurios įstaigos praėjusius mokslo metus pradėjo šeštadienį, t. y. rugsėjo pirmąją, kitos šeštadieniais rengė edukacines veiklas, valstybines šventes užskaitė kaip pamokas.

Dėl to mokyklos mokslo metus savivaldybėje baigė nevienodai: anksčiausiai – birželio 14-ąją, vėliausiai – birželio 19 dieną. Oficialiai mokslo metai turėjo tęstis iki birželio 21 dienos.

Mano, kad nedavė konkrečios naudos

Po visų peripetijų dauguma mokymo procese dalyvavusiųjų nutarė, kad mokslo metų prailginimas nedavė konkrečios naudos.

Tokios nuomonės ir savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas: „Dvejų mokslo metų praktika parodė, kad sprendimas ilginti mokymo trukmę priimtas skubotai, neįsigilinus į visas aplinkybes, nepasitarus su mokyklų bendruomenėmis. Pavyzdžiui, antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokinių žinių patikrinimas pagal standartizuotus testus pradedamas vykdyti balandžio mėnesį. Aišku, jog pedagogai visas pastangas deda, kad iki to laiko būtų išeitas beveik visas mokslo metų kursas ir auklėtiniai galėtų tinkamai jam pasiruošti. Po patikrinimo likęs mokymo laikas praktiškai tampa „tuščias“. Be to, birželio 1 dieną prasideda abiturientų pagrindinė egzaminų sesija, jos metu mokykloje negali būti pašalinių asmenų. Tad pedagogams teko galvoti, kuo tuo metu užimti auklėtinius.“

Anot Švietimo ir sporto skyriaus vadovo, mokslo metų prailginimas nepasiteisino ir dėl to, kad vyresnieji mokiniai jau birželį nori įsidarbinti, kiti savanoriauja.

V. Kalinas taip pat pridūrė, kad naujaisiais mokslo metų terminais nėra patenkinti ir tėvai: „Kiek teko bendrauti su mokyklų tėvų komitetų nariais, dauguma piktinosi dėl mokslo metų prailginimo ir prašė, kad ką nors darytumėme, kad ši tvarka būtų panaikinta.“

Pašnekovas kritiškai vertino veiklos organizavimą šeštadieniais. „Už tai pedagogams reikia mokėti dvigubą atlyginimą, o lėšų biudžetuose tam nenumatyta“, – kalbėjo vedėjas.

Mokslo metų pradžia – rugsėjo 2 dieną, pabaiga – neaiški

Pastaruosius dvejus metus rugsėjo pirmoji sutampa su poilsio dienomis. Pernai ji buvo šeštadienį, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nutarė, kad mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia turėtų būti nukelta į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-iąją. Tačiau leido savivaldybėms bei ugdymo įstaigoms Mokslo ir žinių dieną pažymėti ir šeštadienį. Ukmergės rajonas pasirinko pastarąjį variantą.

Šįmet rugsėjo pirmoji bus sekmadienį. Kaip sakė V. Kalinas, šįkart apsisprendimo galimybės nėra – mokslo metai prasidės rugsėjo 2 dieną. „Vis dėlto savivaldybė nutarė pažymėti Mokslo ir žinių dieną – moksleiviams ir jų tėveliams rugsėjo pirmąją dovanos du kino seansus“, – atskleidė vedėjas.

Kiek truks būsimi mokslo metai, kol kas neaišku. Po savivaldybių apklausos LSA nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė.

Dabartinis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius nelinkęs nusileisti. Anot ministro, iki rugpjūčio antrosios pusės ministerija esą numačiusi susitikimų su „visomis pusėmis“ konsultuojantis dėl ugdymo proceso birželį, aiškinantis, kaip prasmingai išnaudoti mokymosi laiką ir kokios pagalbos reikia įstaigoms.

AUTORĖS nuotr.