Ūkininkai grūdus veža nuo ankstyvo ryto.

Aktualijos, Naujausi

Žieminių kultūrų derlius ūkininkų nenuvylė, vasariniams javams pakenkė sausra

Genovaitė KAZIELIENĖ

Šiemet rajono ūkininkai kombainus į javų laukus išvairavo liepos 19–22 dienomis. Praėjusiais metais javapjūtė prasidėjo taip pat panašiu laiku.

 

Grūdai kokybiški

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, pakankami palankūs orai leidžia dirbti kūlimo darbus, tad kai kurie žemdirbiai, daugiausiai valdantys iki 100 hektarų ūkius, turintys nuosavą techniką, jau nuėmė žieminių rapsų ir kviečių derlių.

Anot vedėjo, javai yra kokybiški, apie 14-16 proc. drėgnumo: „Kadangi lietus palyja tik kada ne kada, o karštos dienos greitai išdžiovina grūdus, tai ir lemia kokybę.“

Kad šįmet derlius geras, patvirtino ir AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlių vedėjas Valdas Marcinkus: „Grūdai skirstomi į keturias klases – ekstra, pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą. Pastarosios klasės grūdų praktiškai nesame gavę. Daugiausia pristatoma pirmos-antros klasės produkcijos.“

V. Marcinkus teigė, jog paprastai iš hektaro prikuliama nuo 4 iki 6 tonų, vidutiniškai – 5 tonos. „Praėjusiais metais derlius buvo žymiai prastesnis – ūkininkai dažniausiai gaudavo apie 3 tonas, kai kuriems pavykdavo prikulti iki 4 tonų iš hektaro“, – prisiminė vedėjas.

Pasak V. Marcinkaus, šiuo metu Ukmergės grūdų sandėliai priėmė beveik visą žieminių kultūrų derlių.

Į Ukmergę derlių atgabena ne tik mūsų rajono, bet ir kaimyninių – Anykščių, Vilniaus, Molėtų – rajonų žemdirbiai.

Vedėjas prognozavo, jog javapjūtė šįmet bus trumpa – baigsis apie rugpjūčio vidurį.

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėliai už vieną toną rapso moka 348 eurus, kviečius – nuo 153 iki 128 Eur, miežius – 118 Eur, kvietrugius – 111 Eur, 2 klasės rugius – 106 Eur be Pridėtinės vertės mokesčio.

Vasariniam derliui pakenkė sausra

Nors vasarinių kultūrų nuėmimas dar neprasidėjo, jau aišku, kad derlius bus žymiai prastesnis. Kaip kalbėjo S. Stimburys, gegužės-birželio mėnesių sausros pakenkė šių javų šaknims – jos ne tokios tvirtos, kaip žieminių. „Manome, kad derlingumas bus apie 30 proc. mažesnis. Gali būti, kad kai kuriose vietovėse nuostoliai sieks iki 50 proc., – svarstė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas. – Tai priklausys nuo to, kokiose žemėse buvo pasėti javai. Nemelioruotose dirvose drėgmė labiau išsilaikė, tad ir javai geriau užderėjo, o priemolio, priesmėlio žemėse daugiau išdegė.“

Reikia tobulinti melioracijos sistemas

S. Stimburys įsitikinęs, kad esant klimato kaitai, ūkininkai turėtų labiau kreipti dėmesį į melioracijos sistemų tobulinimą. „Anksčiau melioraciją suprasdavome tik kaip drėkinimą. Dabar, reiškiantis įvairiems gamtos kataklizmams, melioracines sistemas turėtumėte pritaikyti ne tik drėkinimui, bet ir sausinimui“, – kalbėjo pašnekovas.

Vedėjas paaiškino, kad dabartinės melioracijos sistemos gerokai nusidėvėjusios, esant gausiam lietui nepajėgios tinkamai nusausinti dirvas. Įrengiant naujas ar modernizuojant esamas sistemas, rinktuvuose reikėtų įdiegti įrenginius, kuriais būtų galima reguliuoti vandens tekėjimą iš drenažo – prireikus, jį sustabdyti.

Melioracijos technologijų tobulinimas, anot S. Stimburio, būtų viena geriausių išeičių. Nors dabar ūkininkams siūloma drausti javus, vedėjo teigimu, tai žemdirbiams neapsimoka – reikia įvykdyti labai daug sąlygų, kad gautų draudimą.

Atsisako  gyvulininkystės

Ukmergės rajone iš viso deklaruota 65 977,07 ha. Didžioji ūkių dalis užsiima augalininkyste.

Liepos 1 dieną rajone taip pat auginti 8 645 galvijai, iš jų pieninių karvių – 2 661.

S. Stimburys sakė, kad sausra pakenkė ne tik auginantiems javus. Nuostolių patyrė ir gyvulininkystės ūkiai.

„Dėl sausros gyvulių augintojai pritrūko pašarų. Kadangi ir pieno, mėsos supirkimo kainos nėra patrauklios, pastebima tendencija, kad ūkininkai atsisako gyvulininkystės. Galvijus dažniausiai stengiasi išlaikyti turintys finansinių įsipareigojimų“, – konstatavo S. Stimburys.

Klimato atšilimo padarinius jaučiame ir mes

Pasaulyje šylant klimatui, atsiranda daug nepageidautinų reiškinių – tai gamtos kataklizmai, katastrofos. Nemalonius padarinius pastaraisiais metais jaučiame ir mes. 2017-aisiais ekstremali situacija rajone buvo paskelbta dėl nuolatinio lietaus, praėjusiais metais – dėl sausros. Šiųmetis pavasaris taip pat buvo sausringas, birželio pabaigoje keliose savivaldybėse paskelbta stichinė sausra. Dėl lietaus trūkumo liepos pradžioje skelbta ir hidrologinė sausra.

AUTORĖS nuotraukos

Prie grūdų supirkimo sandėlių nusidriekė traktorių ir automobilių eilė.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas