Miesto seniūnijai tenka atlikti didžiulį darbą, kad gyventojai išrinktų savo atstovus – seniūnaičius.

Aktualijos, Naujausi

Kaime seniūnaičiai reikalingi, mieste – jų nereikia?

Loreta EŽERSKYTĖ

Kovo 3-ąją išrinkus naują rajono Savivaldybės tarybą, privalu surengti naujus seniūnaičių rinkimus. Tai numato pakeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Nuo šiol seniūnaičiai bus renkami 4 metams. Rinkimai turi būti organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos Savivaldybės tarybos nariai. Ukmergės rajone 65 seniūnaičiai – 13 mieste ir 52 kaime – turės būti išrinkti iki spalio 14 dienos.

Pirmieji seniūnaičiai išrinkti birželio 15-ąją. Rinkimai jau įvyko septyniose iš vienuolikos kaimo seniūnijų. Jų rezultatai parodė, jog kaimų gyventojams išrinkti arčiausiai jų esančią valdžią paprastai pavyksta iš karto. Tuo tarpu miestiečiai seniūnaičių rinkimams abejingi. Rinkimai jau įvyko dvylikoje seniūnaitijų, iš jų vienuolikoje teks organizuoti pakartotinį balsavimą.

Dirba visuomeniniais pagrindais

Rajono savivaldybės administracijos Personalo ir dokumentų valdymo poskyrio vyr. specialistė Dalia Ivaškevičienė „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai renkami gyventojų susirinkime. Ten, kur gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai renkami organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – seniūnas.

„Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu buvo įregistruotas bent vienas kandidatas į seniūnaičius ir rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių“, – nustatytą tvarką komentavo rajono savivaldybės atstovė, primindama, kad pakartotiniams rinkimams netaikomas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus.

Kandidatu į seniūnaičius gali būti siūlomas pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti ir juos rinkti pilnamečiai gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą seniūnaitijos teritorijoje, ir seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos.

Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, yra Savivaldybės tarybos narys, administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

D. Ivaškevičienė taip pat pažymėjo, jog seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas numato, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.

Pirmi – pabaiskiečiai

Pasak D. Ivaškevičienės, pirmieji seniūnaičius išrinko Pabaisko seniūnijos gyventojai. Rinkimai visose trijose seniūnaitijose įvyko birželio 15 dieną. Antakalnio gyventojams atstovaus Vytautė Rinkevičiūtė, Pabaisko – Dovilė Janulienė, Varinės – Renatas Kolka. Išrinktieji seniūnaičiai šias pareigas eis pirmą kartą.

Žemaitkiemio seniūnija suskirstyta į keturias seniūnaitijas. Jose taip pat įvyko rinkimai ir išrinkti seniūnaičiai: Martnonių – Alfonsas Kisevičius, Radiškio – Jonas Verikas, Valų – Aldona Gelūnienė ir Žemaitkiemio – Antanas Aukštuolis. Beje, gyventojai pasirinko visus iki šiol dirbusius seniūnaičius.

Siesikų seniūnijoje penkiose seniūnaitijose liko tie patys seniūnaičiai ir tik vienoje gyventojams atstovaus naujas žmogus.

Seniūnaičių rinkimai taip pat įvyko Deltuvos, Pivonijos, Lyduokių bei Želvos seniūnijose. Apibendrindama jų rezultatus D. Ivaškevičienė pastebėjo, kad dažniausiai pasiūlomas tik vienas kandidatas. Maždaug pusė jų seniūnaičiais buvo išrinkti ir iki šiol.

Dainavoje rinkimai pripažinti negaliojančiais

Deltuvos seniūnija yra suskirstyta net į 8 seniūnaitijas. Ši seniūnija vienintelė rajone rinkimus organizavo gyventojams balsuojant raštu. Pirmieji seniūnaičiai – Tatkūnuose, Statikuose ir Leonpolyje – išrinkti birželio 14 dieną. Vidmantas Bugenis pareigas eis pirmą kartą, Jurgita Vasiliauskienė ir Kristina Kaselienė seniūnaitėmis buvo išrinktos ir iki šiol. Birželio 20-ąją Atkočių seniūnaičiu tapo Vidmantas Tamošiūnas, Jakutiškių – Povilas Kalbokas, Kančiškių – Inga Kuliešiūtė. Birželio 26-ąją Deltuvos gyventojai iš dviejų kandidatų seniūnaičiu išsirinko Vidmantą Ziezį, šias pareigas einantį jau kelintą kadenciją.

Dainavoje seniūnaičio rinkimai buvo surengti birželio 21 dieną. Gyventojai galėjo pasirinkti iš dviejų kandidatų. Paskelbus balsavimo rezultatus, pralaimėjusi pretendentė į seniūnaites savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pretenziją. Jai išnagrinėti buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Teisės skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis.

Išnagrinėjus pretenziją paaiškėjo, jog seniūnaičio rinkimuose dalyvavo 94 gyventojai, tačiau 88 balsavimo biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Galiojantys buvo tik 6 biuleteniai, tad abu kandidatai gavo po tris balsus.

Liepos 12 dieną rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Deltuvos seniūnijos Dainavos seniūnaičio rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais ir pavesta Deltuvos seniūnui organizuoti naujus rinkimus.

„Svarbu, kad gyventojai nėra abejingi“

Taip apie seniūnaičių rinkimus sakė Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius. Jo teigimu, įvykę rinkimai parodė, kad deltuviškiai yra pilietiški ir nori išsirinkti tokius savo atstovus, kurie jiems geriausiai atstovaus.

Pašnekovas neslėpė, jog seniūnaičiai tam tikra prasme nuo seniūno nuima dalį atsakomybės: „Tikriausiai kiekvienam seniūnui yra ramiau, kai sprendimą jis priima ne vienas savo kabinete, o pasitaręs su seniūnaičiu. Tai yra ir elementari demokratijos forma.“

Be to, seniūnui vienam būtų sudėtinga „pamatyti“ visą seniūniją, tad seniūnaičiai tampa tikrais pagalbininkais – pirmi pastebi problemas, jomis pasidalija, perduoda gyventojų nuomonę, juos informuoja apie seniūno planus…

Deltuvos seniūnas taip pat paminėjo, jog tampa tradicija rudenį kartu su seniūnaičiais visose pagrindinėse gyvenvietėse organizuoti susirinkimus ir kartu su gyventojais aptarti opiausias vietos problemas, numatyti ateities darbus.

G. Radzevičius patikino, kad yra patenkintas visų iki šiol dirbusių seniūnaičių pagalba. Jis pastebėjo, jog jam iki šiol nebuvo tekę sutikti seniūnaičio, kuris į šias pareigas sutiktų būti renkamas tikėdamasis naudos sau.

„Galiu tik pasidžiaugti, jog seniūnaičiai yra supratingi, aktyvūs. Pavyzdžiui, jei svarstome, kurį kelią pirma tvarkyti, jie pasisako už tą, kuris reikalingiausias daugeliui žmonių…“ – teigė seniūnas.

Deltuviškiai pasisakė prieš skatinimą

Paklaustas, kaip vertina siūlymus seniūnaičiams iš dalies atlyginti už jų veiklą, Deltuvos seniūnas patikino, jog jis, kaip ir dauguma seniūnijos gyventojų, tam nebūtų linkęs pritarti.

„Mes bene pirmieji iš rajono seniūnijų paruošėme arti 400 anketų, kuriose pateikėme du klausimus: ar pritariate, kad seniūnaičio ir bendruomenės pirmininko vakansijos būtų apmokamos. Anketos per bibliotekas buvo išdalintos pilnamečiams gyventojams, jie anonimiškai pateikė savo atsakymus. Paaiškėjo, jog dauguma žmonių tam nepritaria, jų manymu, seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai turėtų dirbti be užmokesčio“, – sakė seniūnas, pridūręs, jog deltuviškių nuomonė su kitų seniūnijų gyventojų nuomone gali nesutapti.

Prireiks antro rato

Ukmergės miesto seniūnijos teritorija padalinta į 13 seniūnaitijų. Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo seniūnijos vyr. specialistė Janė Zimblienė, jau galima teigti, jog mieste prireiks antro seniūnaičių rinkimų rato.

„Pirmas seniūnaičių rinkimų ratas mieste prasidėjo birželio 17 dieną. Rinkimai surengti dvylikoje seniūnaitijų. Paskutiniai numatyti penktadienį, liepos 12-ąją, Pašilėje. Yra pasiūlyti trys kandidatai“, – trečiadienį sakė seniūnijos atstovė.

Pasak J. Zimblienės, iki šiol mieste iš pirmo karto pavyko išrinkti tik vieną seniūnaitį, kuris atstovaus Tvarkų-Šlapių seniūnaitijos gyventojams. Kitose seniūnaitijose rinkimai pripažinti neįvykusiais, nes į susirinkimus atėjo labai mažai gyventojų.

„Iš viso mieste gyvena apie 23 tūkst. gyventojų. Galima sakyti, kad vienoje seniūnaitijoje yra vidutiniškai daugiau nei tūkstantis pilnamečių ir turinčių teisę rinkti žmonių. Kad rinkimai įvyktų, juose turi dalyvauti kone šimtas gyventojų. Nors apie būsimus seniūnaičių rinkimus stengiamės informuoti įvairias būdais, deja, susirinkimuose sulaukiame vos kelių ar keliolikos ukmergiškių…“ – apgailestavo vyr. specialistė.

Jos manymu, miesto gyventojai neaktyvūs visų pirma todėl, kad ir kaimynystėje gyvenantys vieni kitus mažai pažįsta. Be to, mieste žmonės turi daugiau galimybių susiburti, dalyvauti įvairiose veiklose, tad seniūnaičių rinkimai jiems neatrodo svarbūs.

J. Zimblienė užsiminė, jog problema tampa ir kandidatų į seniūnaičius kėlimas. Miestiečiai nenori užsikrauti papildomos atsakomybės, kartais žmones tenka net įkalbinėti, kad sutiktų dalyvauti rinkimuose.

Nepaisant visų minėtų sunkumų, J. Zimblienė tikisi, jog rugpjūčio pabaigoje mieste bus išrinkti visi trylika seniūnaičių. Juos išrinkti būtina ne tik todėl, kad tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Seniūnaičiams kartu su miesto bendruomenių atstovais patikėta nustatyti prioritetus skirstant lėšas, kurias savivaldybei perveda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bendruomeninei veiklai vystyti.

Genovaitės KAZIELIENĖS nuotrauka

 

Palikite komentarą apie straipsnį