Kultūra, Naujausi

Deltuvoje vėl aidėjo salvės

Arvydas PĖŠINA

Nors pagrindiniai Vilkmergės (Deltuvos) mūšio, įvykusio 1812 metais tarp Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių, rekonstrukcijos renginiai vyko šeštadienį, būsimi „kariai“ į Deltuvos miestelį pradėjo važiuoti dar penktadienio popietę. Palaipsniui augo palapinių miestelis, kūrėsi laužai, dygo šautuvų piramidės, savo valdose tvarkytis pradėjo karčemos šeimininkės.

Šventinės miestelio dienos prasidėjo Muzikos ir kino vakaru. Įvairiais instrumentais, bet daugiausiai dambreliu, grojo Egidijus Darulis, perkusiniais – panevėžietis Daumantas Lukošiūnas. Muzikantus pakeitė kinas – demonstruoti trumpametražiai filmai vaikams ir lietuviška komedija „Melagiai“.

Besikuriančius karius netikėtai aplankė caras Aleksandras I (meras Rolandas Janickas) ir kunigaikštis Radvila (Vidmantas Krikštaponis). Jie apžiūrėjo stovyklą, kalbėjosi su karo klubų atstovais, pasveikino juos ir palinkėjo sėkmės.

Renginiai prasidėjo patrankos šūviu ir karo stovyklos vartų atkėlimu. Atvykusieji galėjo ją apžiūrėti, pabendrauti su būsimais mūšio dalyviais, pasmalsauti, kokia karių buitis. Edukacijų, pramogų ir įvairiausių užsiėmimų buvo labai daug. Klubas „Miško broliai“ siūlė išmėginti jėgas šaudymo varžybose. Kam nepatiko šaunamieji ginklai, taiklumą galėjo išbandyti šaudydami iš lankų. Kas norėjo, turėjo galimybę kartu su bendruomene „Kaimynai“ gaminti „Firminį Kaimynų Makutį“ ar kepti šakotį. Besidomintieji amatais mezgė ant grėblių ar pjovė skiedras.

Prieš prasidedant mūšiui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas, rajono mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius prie obelisko žuvusiesiems padėjo gėlių, jų atminimui nuaidėjo šautuvų salvė. Paradą nuo paminklo link stovyklos lydėjo būriai žiūrovų, kurie, belaukdami mūšio inscenizacijos, pratęsė pramogų paiešką.

Nuo 2001 metų vykstantis tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis šiais metais sulaukė apie 130 karių iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos, atstovaujančių 20 klubų. Žiūrovai galėjo stebėti ne tik pėstininkų, artileristų atakas, bet ir raitelių kovas.

Mūšio inscenizacija prasidėjo pirmuoju 1812 metų Prancūzijos–Rusijos karo epizodu. Napoleono armijai užpuolus Rusiją – persikėlus per Nemuną, rusų kariuomenė pradėjo trauktis. Siekdama sulėtinti Prancūzijos kariuomenės puolimą, Rusijos armija paliko ariergardą. Jis dengė rusų korpuso kėlimąsi Ukmergėje per Šventąją. Armijų atskiri susidūrimai prasidėjo prie netoli Šėtos esančio Milašiūnų kaimo ir tęsėsi iki pat Ukmergės. Didžiausias susirėmimas vyko šalia Deltuvos.

Mūšis įvyko 1812 metų birželio 28 dieną, kai susikovė maršalo N. Udino, generolų B. Kastekso, J. Verdiero vadovaujami prancūzų daliniai ir generolų L. Vitgenšteino bei J. Kulnevo rusų daliniai. Nors prancūzai ir privertė rusus trauktis, bet pastarieji pasiekė, kad prancūzų armija sulėtino savo žygiavimą ir leido sėkmingai atsitraukti pagrindiniams rusų kariuomenės daliniams.

AUTORIAUS nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį