Naujausi, Sveikata

Maudytis Šventosios upėje nerekomenduojama

Nijolė STUNDŽIENĖ

Prasidėjus maudymosi atviruose vandens telkiniuose sezonui, rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro užsakymu kas dvi savaites vykdoma vandens kokybės stebėsena labiausiai gyventojų pamėgtose maudymosi vietose. Vandens mėginiai imami iš Šventosios upės ties miesto stadionu, Veprių ir Kurėnų ežerų, Mūšios tvenkinio. Tyrimus vykdo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Šią savaitę Visuomenės sveikatos biuras gavo atsakymą dėl birželio 19-ąją atliktos minėtųjų vandens telkinių stebėsenos. Nustatyta, jog Šventosios upėje ties stadionu tyrimui paimtame mėginyje žarninių enterokokų skaičius du kartus viršija higienos normas. Taigi, maudytis šiame vandens telkinyje nerekomenduojama.

Veprių, Kurėnų ežeruose bei Mūšios tvenkinyje vandens kokybė atitiko normas, todėl ten maudytis galima nesibaiminant kuo nors užsikrėsti.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė, maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Pasak V. Puodžiūnienės, Šventosios upėje panaši situacija buvo ir prieš keletą metų. Tuomet taip pat nerekomenduota maudytis. Manoma, jog mikrobiologinę taršą lėmė karšti, sausi orai.

Visuomenės sveikatos biuro vadovė priminė poilsiautojams, kad prieš brendant į vandenį reikia įsitikinti, kad maudytis jame yra saugu.

„Maudantis užterštuose vandens telkiniuose, rizikuojama savo sveikata. Žarninė lazdelė (E. coli) randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios mikrofloros dalis. Dauguma E. coli nesukelia sveikatos sutrikimų, tačiau yra padermių, iššaukiančių kraujingą viduriavimą. Žarniniai enterokokai – įprasta žmogaus ir gyvūnų bei vabzdžių mikroflora, vandenyje esančios fekalinės taršos įrodymas. Jei atlikus tyrimą nustatoma, kad paimtame mėginyje yra E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, todėl iškyla grėsmė susirgti hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Taip pat galimos odos alerginės reakcijos – paraudimai, išbėrimai“, – apie galimus pavojus ukmergiškiams pasakojo ir Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Kimsė.

Ji ragino prie vandens telkinių poilsiaujančius žmones atkreipti dėmesį į maudyklų vandenį. Jame, anot E. Kimsės, neturi būti putų, ant paviršiaus naftos kvapo plėvės, atliekų ar kitokių plaukiojančių nuolaužų, taip pat vanduo neturi skleisti jam nebūdingo kvapo. Pakitusi vandens spalva – vienas iš požymių, kad vanduo užterštas.

Didesnę riziką užsikrėsti išsimaudžius tokiame vandenyje, ypač jo gurkštelėjus, turi vaikai, kadangi jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi. Užterštame vandens telkinyje, šiuo atveju – Šventosios upėje, taip pat nerekomenduojama maudytis senjorams ir silpną imuninę sistemą turintiems asmenims: sergantiems cukriniu diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina visus poilsiaujančius prie vandens telkinių rūpintis savo sveikata ir maudytis tik tuomet, jei vanduo nėra užterštas. Pakartotini Šventosios upės vandens tyrimai numatyti liepos 3-ąją. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atsakymus pateikia per 4–5 darbo dienas.

AUTORĖS nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį