Antatilčių kaimo paslaptis atskleista po 75-erių metų

Loreta EŽERSKYTĖ

Antradienį Žemaitkiemio seniūnijos Antatilčių kaime ekshumuoti du Antrajame pasauliniame kare dalyvavę vokiečių kariai. Jų palaikai buvusioje ukmergiškio Algirdo Augūno senelių ir prosenelių sodyboje gulėjo 75-erius metus. Seniesiems vietos gyventojams buvo žinoma, kad jų kaime yra palaidoti du vokiečių kariai. Tačiau net tarpusavyje šia tema kalbėti žmonės vengė. Gal todėl jų atmintyje neišliko žuvusiųjų kapo vieta?

1944 metų liepos įvykius atgaivino šioje sodyboje šeimininkaujantis A. Augūnas. Kai prieš porą metų jis sumanė savo valdas aptverti, kasant duobę tvoros pamatams buvo rasta bato pasagėlė bei kaulų. Tuomet kilo įtarimų, jog senoji sodyba saugo kaimo paslaptį…

Norą įgyvendinti užtruko

A. Augūnas „Gimtajai žemei“ pasakojo, kad iš šios sodybos kilusi jo mama jau iškeliavusi Amžinybėn, tad pasakyti ar parodyti, kurioje vietoje yra kapas, niekas nebegali.

„Šalia senojo namelio aptikus bato pasagėlę ir kaulų nusprendžiau į sodybą pasikviesti archeologus ir surasti palaidotus, kaip žmonės kalbėjo, karininkus. Manau, kad jie amžino poilsio turi atgulti į kapines“, – kalbėjo ukmergiškis

Tačiau įgyvendinti savo norą A. Augūnui užtruko. Teko ilgokai varstyti įvairių įstaigų duris, bet reikalai pirmyn nepajudėjo. Galiausiai jis apie šią problemą užsiminė tuometiniam rajono savivaldybės administracijos direktoriui Stasiui Jackūnui. Šis susisiekė su atsargos majoru Kazimieru Arlausku, kuris yra Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotinis Lietuvos Respublikoje.

Jam tarpininkaujant į Antatilčių kaimą atvyko leidimus tokiai veiklai turintys VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ atstovai – direktorius dr. Linas Kvizikevičius bei Ingrida Čičiurkaitė, Žilvinas Tamulevičius ir Mantas Trinkūnas.

Turi už kažko užsikabinti

Darbams vadovavusi archeologė-ekshumatorė I. Čičiurkaitė pasakojo, kad pradėdami ieškoti palaidotų karių „turi už kažko užsikabinti“. Šįkart tuo kabliuku tapo šalia namo kampo aptikti radiniai. Be to, viena vietos gyventoja papasakojo, jog 1944 metų liepą Antatilčių kaime kelioms dienoms buvo apsistoję vokiečių karininkai. Du iš jų neva buvo užsukę į gretimą sodybą paprašyti, kad šeimininkai jiems iškūrentų pirtį. Išsimaudę kariškiai išėjo.

Taip pat Antatilčiuose iš lūpų į lūpas keliauja pasakojimas, kad kaime per karą vokiečiai buvo palaidoti ne vienoje vietoje. Tačiau kol kas tikslesnių žinių apie kitas kapavietes nėra.

I. Čičiurkaitė tikisi, kad iš šių vietovių kilę, kažką apie tai žinantys žmonės atsilieps ir pasidalins savo turima informacija: „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad tik įkėlus mums koją į rajoną, neretai sulaukiame to meto liudininkų pasakojimų.“

Taip pat pašnekovė papasakojo, kad VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ rūpinasi vokiečių karių atminimo išsaugojimu Lietuvoje.

„Mūsų darbų tikslas yra surasti nežinomas vietas, kuriose yra palaidoti kariai, taip pat perkelti juos į tvarkingas ir prižiūrimas karių kapines. Ieškant šių vietų visada stengiamės surasti žmonių, kurie galėtų suteikti bet kokios informacijos apie nežinomas ar neprižiūrimas kapavietes. Taip pat laukiame ir savanorių, norinčių prisidėti prie šio kilnaus darbo, kad karių atminimas būtų tinkamai pagerbtas. Kviečiame atsiliepti ir ukmergiškius. Mums galima skambinti tel. 8 624 64 003 arba rašyti el. paštu ciciurkaitein@gmail.com“, – sakė I. Čičiurkaitė.

Duobėje – daugybė sagų

Kadangi archeologams kapo vieta apytiksliai buvo žinoma, ieškant palaidotų karių daug kasinėti neprireikė. Su kastuvais jie dirbo tol, kol nukasė viršutinį žemės sluoksnį. Tuomet kastuvus teko padėti į šalį, į rankas paimti kastuvėlius, menteles, šluoteles ir atsargiai, po žiupsnelį iš duobės metant žemes, pamažėle leistis žemyn…

Praėjus maždaug porai valandų duobėje pasirodė pirmieji radiniai – sagos. Kadangi jų buvo įvairaus dydžio ir daug, stebint piršosi mintis, kad kapavietėje gali būti palaidota daugiau žmonių.

Čia dirbę specialistai tokiomis prielaidomis garsiai nesidalijo. Pasak jų, akivaizdu, jog žuvusieji buvo palaidoti su uniformomis, batais. O taip būdavo ne visada. Kartais į kapo duobę kariai buvo guldomi išrengti, be jokių asmeninių daiktų. Netrukus iš molio buvo „išvaduotos“ dvi kaukolės, rankų, kojų kaulai, aptiktas pieštukas, batų liekanos…

Palaidojo su žiedu ir sidabrine grandinėle

„Antatilčiuose ekshumavome du vokiečių karius, kurie buvo 30-45 metų amžiaus. Iš perimortalinių – sukeltų prieš pat mirtį arba iš karto po mirties – kaukolių ir kojų kaulų lūžių galima daryti išvadą, kad palaidotieji buvo nukentėję nuo sprogimo ar jo bangos. Vieno kaukolėje aptikta piltuvėlio formos anga, kuri byloja balistinį, t. y. greičiausiai nedidelės skeveldros sužalojimą. Kaip įprasta, abu kariai turėjo fizinio krūvio paliktų pakitimų. Vienas karys turėjo per pusę perlaužtą kario identifikacinį žetoną, apdovanojimą už sužeidimą ir varinį žiedą. Antrasis karys turėjo sidabrinę grandinėlę ir apdovanojimą už fizinius pasiekimus. Prie abiejų karių aptiktos sagos byloja karius buvus su uniforma“, – taip trumpai pirmuosius ekspedicijos rezultatus apibūdino darbams vadovavusi archeologė-ekshumatorė I. Čičiurkaitė.

Visus radinius specialistai pasiėmė su savimi. Pasak Ingridos, jie išgabenti į laboratoriją, kur bus atitinkamai paruošti, ir lauks savo eilės tolimesniems antropologiniams bei kitiems tyrimams.

„Kol leidžia gamtinės sąlygos, mes daugiausiai laiko dirbame lauke. Pasibaigus sezonui, nuo gruodžio, toliau darbas vyksta laboratorijoje, tvarkoma dokumentacija. Palaikai kartu su rastais ekipuotės daiktais sudedami į karstelius ir paruošiami perlaidoti“, – pasakojo archeologė-ekshumatorė.

Pagal galiojančią tvarką Ukmergės rajone rasti vokiečių kariai, žuvę Pirmajame bei Antrajame pasauliniuose karuose, paskutinio poilsio atgula Vilniuje, Vingio parke esančiose karių kapinėse. Jose ilsisi ne tik vokiečiai, bet ir lenkai, austrai, rusai.

Informacijos gali suteikti identifikacinis žetonas

Vokiečių karių ekshumavimą nuo pradžios stebėjęs ukmergiškis K. Arlauskas sakė, kad informacijos apie žuvusiuosius gali suteikti kiekvieno kario turėti identifikaciniai žetonai. Iššifravus jų užrašus galima išsiaiškinti net palaidotųjų tapatybę.

Atkastoje kapavietėje rastas tik vienas žetonas. Jis buvo perlaužtas per pusę.

Tai gali reikšti, jog apie šį žuvusįjį yra žinoma.

Aptikus žetoną ir nuvalius nuo jo žemes Ž. Tamulevičius radinį skubėjo atitinkamai „apdoroti“, kad ilgus dešimtmečius duobėje gulėjusi metalinė plokštelė nesuirtų.

Nors kai kurios raidės bei skaičiai buvo įskaitomi, tačiau viso užrašo atkurti nepavyko. Pasak K. Arlausko, žuvusysis greičiausiai priklausė pėstininkų rezervo batalionui.

Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotinio Lietuvos Respublikoje, visa turima informacija apie rastus vokiečių karius bus perduota į Vokietiją.

Siekia išsaugoti žuvusiųjų kare atminimą

Atsargos majoras K. Arlauskas papasakojo, kad jo atstovaujama Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga – privati humanitarinė organizacija, veikianti remiantis tarptautinėmis ir dvišalėmis sutartimis dėl karių kapų priežiūros. Jos tikslas – išsaugoti žuvusiųjų kare atminimą.

„Įgaliota Vokietijos valstybės, sąjunga siekia suregistruoti žuvusių vokiečių karių kapus, esančius užsienyje, juos išsaugoti ir prižiūrėti. Organizuoja kapaviečių paieškas, perlaidoja žuvusiųjų palaikus bendrose kapinėse, informuoja apie kapų priežiūrą žuvusiųjų artimuosius, remia tarptautinį bendradarbiavimą prižiūrint kapus. Sąjungos rūpesčiu perlaidota kone 400 tūkst. žuvusių karių palaikų. Ši veikla finansuojama sąjungos narių ir rėmėjų lėšomis, įgyvendinant valstybines programas“, – sakė ukmergiškis.

Sąjunga šiuo metu globoja daugiau nei 800 karių laidojimo vietų 43 valstybėse, kuriose ilsisi apie 1,9 milijono žuvusiųjų. Per keletą pastarųjų metų buvo atkurtos daugiau nei 200 Antrojo pasaulinio karo kapinių Rytų, Vidurio ir Pietų Europoje ir 180 Pirmojo pasaulinio karo laidojimo vietų. Lietuvoje, manoma, palaidota maždaug 20 tūkst. Antrajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių. Apie Pirmojo pasaulinio karo aukas tikslių duomenų nėra. Nuo jo laikų išliko 250 karių kapinių.

K. Arlausko iniciatyva Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga surengė ne vieną darbo stovyklą Ukmergėje. Iš Vokietijos atvykusios karių savanorių grupės tvarkė savo tautiečių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą, kapus Vaižganto kapinėse. Jų čia palaidota per du šimtus.

Palaidojimo vietą žada pažymėti

Antatilčių kaime rasti vokiečių karių palaikai Vingio parko kapinėse greičiausiai bus perlaidoti vėlų rudenį. Galbūt iki tol pavyks aptikti daugiau informacijos apie žuvusiuosius, o gal nusišypsos laimė ir juos identifikuoti ar net rasti jų artimuosius. Kad ir kaip nutiktų, bus baigtas didelis ir svarbus darbas.

A. Augūnas pasidžiaugė, kad jam pagaliau pavyko atlikti savo pareigą – žuvusiųjų palaikus perkelti į kapines. O tą vietą, kur 75-erius metus gulėjo nepažįstami vokiečių kariai, sodybos šeimininkas žada įamžinti atminties ženklu.

AUTORĖS nuotraukos

Archeologė-ekshumatorė I. Čičiurkaitė rastus karių palaikus pirmiausia nufotografavo.

Kapavietėje rastas kario apdovanojimo už sužeidimą ženklas.

Palaidojimo vietą „išdavė“ aptikta bato pasagėlė.