Prie paminklo žuvusių, ištremtų ir negrįžusių tremtinių, politinių kalinių, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimui padėta gėlių.

„Ukmergės krašto kovotojai - laisvės gynėjai“, Kultūra, Naujausi

Prisiminti 2 784 Ukmergės krašto tremtiniai

Loreta EŽERSKYTĖ

Birželio 14-ąją ukmergiškiai minėjo Gedulo ir vilties dieną. Tradicinis renginys vyko prie paminklo ,,Lituania Restituta“. Jo dalyviai čia susirinko po šv. Mišių, kurios už Tėvynėn negrįžusius tremtinius buvo aukojamos Švč. Trejybės bažnyčioje.

Gedulo ir vilties dienos paminėjimas prasidėjo Tautiška giesme, kurią kartu su Kultūros centro mišriu choru „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė, koncertmeisterė Dalia Stundžienė) atliko visi susirinkusieji. Prie paminklo visų žuvusių, ištremtų ir negrįžusių tremtinių, politinių kalinių, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimui buvo uždegtos žvakutės, padėta gėlių. Renginio dalyvius pasveikino, visiems čia atėjusiems padėkojo rajono meras Rolandas Janickas. Kad mūsų tautoje dar kartą nepasikartotų tokia tragedija, jis visiems linkėjo būti vieningesniems, nuoširdesniems, labiau mylėti vieni kitus, savo Tėvynę, mokėti ją ginti ir gyventi vardan jos.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė sakė, kad mūsų šalyje beveik nėra šeimos, kurias nebūtų palietę siaubingi masiniai trėmimai. Į Sibirą gyvuliniuose vagonuose iškeliavo moterys su kūdikiais ant rankų, vaikai, seneliai… Dalis ištremtųjų į gimtinę negrįžo, jų amžino poilsio vieta tapo nepažįstama ir tolima šiaurė. Tiems, kurie sunkumus išgyveno, stiprybės teikė ir palaikė viltis sugrįžti į Lietuvą. O grįžusieji tikėjo, jog tai nepasikartos, kad mūsų gyvenimuose bus mažiau gedulo, daugiau šviesos.

„Šie įvykiai tai patyrusiems žmonėms visam gyvenimui įsirėžė į jų sąmonę, paliko gilius randus jų širdyse. Iki šiol niekas jiems neatsakė į klausimą, už ką buvo išvežti, kodėl jiems buvo skirta tokia lemtis?“ – kalbėjo A. Kalesnikienė.

Skaičiuojama, jog per 1941 metų birželio 14-ąją prasidėjusį tremties laikotarpį iš Lietuvos į Sibirą buvo ištremta daugiau nei 131 000 gyventojų, dar apie 156 000 mūsų tautiečių buvo įkalinta.

Kaip ir pernai, ukmergiškiai prisijungė prie visoje Lietuvoje vykusios tremtinių ir politinių kalinių atminimo bei pagerbimo akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Jos metu per daugiau nei tris valandas nuskambėjo iš Ukmergės krašto ištremtų 2 784 žmonių vardai ir pavardės. Tremtinių sąrašai buvo gauti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.

A. Kalesnikienė pasidžiaugė, kad į kvietimą skaityti tremtinių ir politinių kalinių pavardes atsiliepė net 57 savanoriai. Tai – ne tik išgyvenusieji tremtį, bet ir šauliai, moksleiviai, jaunimas, senjorai, kiti ukmergiškiai. Visiems skaitovams atminčiai įteikta ukmergiškės Aldonos Matulkaitės knyga „Igarkos tremtiniai“.

Taip pat renginio metu prie Laisvės paminklo dainavo Želvos gimnazijos berniukų ansamblis, vadovaujamas Vilmanto Driuko, skambėjo deltuviškės Loretos Talutienės atliekamos dainos.

Minint tremties pradžios 78-ąsias metines vyko ir daugiau renginių. Vidurdienį Ukmergė, vienydamasi su kitais miestais, jungėsi prie visuotinės tylos minutės ir taip pagerbė tremtinius. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta dokumentų paroda „Stovi Šiaurėje vienišas kryžius“. Gedulo ir vilties diena minėta Liaušiuose, Vepriuose, kitose rajono vietovėse.

AUTORĖS nuotraukos

A. Kalesnikienė sakė, kad masiniai trėmimai palietė beveik kiekvieną šeimą.

Dainavo Želvos gimnazijos ansamblis.

 

Palikite komentarą apie straipsnį