Dukstynos pagrindinės mokyklos 5a klasės mokiniai su žygio organizatoriais.

„Ukmergės krašto kovotojai - laisvės gynėjai“, Jaunimas

Keliavome partizanų keliais ir kūrybiškai mokėmės

Daiva AMANKAVIČIENĖ

Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytoja

Visi puikiai žinome, kad Ukmergės rajonas turtingas istorija, žymiais žmonėmis, vietovėmis ir įvykiais. Norėdami pažinti Ukmergės kraštą ir skatinti savanorystę, Dukstynos pagrindinės mokyklos 5a klasės mokiniai kartu su Ukmergės kraštotyros muziejumi ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Ukmergės 1002-osios kuopos šauliais Vladu Kovarsku, Stanislovu Zinkevičiumi, taip pat klasės tėveliais keliavo partizanų keliais Lėno miške. Edukacinės-pažintinės programos tikslas buvo įtraukti į veiklą įvairių gebėjimų mokinius, susipažinti su Lėno apylinkių partizaniniu judėjimu, istoriniais to meto ypatumais, naudojantis interaktyviomis programomis, orientacinio žaidimo metu rasti partizanų žuvimo ir istoriškai svarbias vietas.

Kadangi ugdymas(is) mūsų mokykloje organizuojamas ne tik klasėse, bet ir už jos ribų, reikėjo rasti priimtiniausius ir įdomiausius būdus informacijai pateikti ir įsiminti, kad mokiniai galėtų patobulinti bendruosius ir komunikacinius gebėjimus.

Maršrutas driekėsi Lėno miško teritorijoje, kurioje pasipriešinimo dalyviai būriavosi ir buvo įsirengę stovyklavietes kovai prieš okupantus.

Ši pažintinė išvyka partizanų keliais skatino mokinių smalsumą, norą dirbti komandoje, o kartais tai tapo tikru iššūkiu ir savęs pasitikrinimu. Smagu buvo stebėti, kad viso orientacinio žaidimo metu dominavo gebėjimas bendradarbiauti, patarti ir pagelbėti. Mokiniai, pasitelkdami žinias, įgytas istorijos pamokose, paslėptuose objektuose susidomėję ieškojo atsakymų į pateiktus klausimus, puikiai orientavosi žemėlapyje, rado ir pažymėjo partizanų žuvimo vietas, statė bunkerį, virė „partizanišką“ košę ir smagiai leido laiką draugų rate. Vadovai skatino mokinius patarimais, pasakojimais apie pasipriešinimą ir dabartinių šaulių savanorišką veiklą. Džiugu, kad istorinė informacija derėjo su praktinėmis užduotimis, o noras dalyvauti, kurti, skatino diskutuoti ir interpretuoti situacijas. Ne veltui didis romėnų politikas, retorikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas yra pasakęs: „Usus magister est optimus“ („Patirtis – geriausia mokytoja“).

 

Palikite komentarą apie straipsnį