Įvairūs

Socialiniai tinklai – interneto karaliai

Gyvename tokiais laikais, kai retas žmogus įsivaizduoja save be išmaniojo telefono ar nešiojamo kompiuterio. Tai žinoma yra ir darbo priemonės, tačiau kartu ir įrankiai naudotis savo socialinių tinklų paskyroje.

Praktiškai visi turime „Facebook“, ten yra ir mūsų tėvai ir vaikai. Jaunesnė karta aktyviai naudoja tokias priemones kaip „Snapchat“ ar „Instagram“, o užsienyje be proto populiarus ir „Twitter“ socialinis tinklas.

Dar prieš keletą metų populiariausios svetainės internete apėmė sex pažintis ir erotinio turinio svetainės, tuo tarpu dabar jos nukrito į antrą planą – būtent po socialinių tinklų.

Šiame tekste aptarsime kokią įtaką socialiniai tinklai daro kasdieniniam žmogaus gyvenimui.

Keičia patį suvokimą

Socialiniai tinklai smagus, tačiau kartu ir gana pavojingas dalykas. Pasak psichologų, jie kartais atima iš žmonių realybės pojūtį. Žmonės pradeda siekti, kad tobulas būtų ne jų tikrasis gyvenimas, o profilis virtualioje platformoje.

Galbūt nereiktų padėties dramatizuoti, bet faktas, jog tame tikrai yra bent jau nedidelė dalelė tiesos. Užėjęs į eilinio žmogaus instagramą dažniausiai pamatysi daugybę nuotraukų darytų užsienyje, nors tas žmogus į užsienį vyksta, pavyzdžiui, dukart per metus. Taip jau yra – visi nori, kad jų gyvenimas atrodytų geresnis, nei yra iš tikrųjų.

Tai išties keičia realybės suvokimą ir verčia žmones kiek netikslingai dėliotis prioritetus.

Nauja bendravimo forma

„Facebook Messenger“ programėlė praktiškai išstūmė SMS žinutes. Taip, mes visi iki šiol jas gauname, tačiau dažnai tai tiesiog reklaminio turinio brukalas. Dažniausiai susirašinėjame per „Messenger“ kuris yra sėkmingai pasiekiamas tiek per mobilųjį telefoną, tiek per personalinį kompiuterį.

Tai nauja patogi bendravimo forma, kuri iš dalies tikrai pakeitė žmonių kasdienybę. Galima sakyti, kad SMS net prisitaikė prie naujovės – juk dabar ir susirašinėjimas žinutėmis pateikiamas visai kitaip, nei prieš keletą metų.

Visos naujienos – vienoje vietoje

Socialiniai tinklai iš esmės keičia žiniasklaidą. Prieš dešimtmetį atrodė, jog portalai susidorojo su laikraščiais, o dabar socialiniai tinklai meta didelį iššūkį patiems portalams. Daugumai žmonių nebereikia eiti skaityti naujienų į konkrečią svetainę, kadangi jie viską sužino paprasčiausiai savo „Facebook“ ar „Twitter“ paskyroje.

Tradicinės medijos bando adaptuotis prie šios situacijos ir turi savo paskyras socialiniuose tinkluose, tačiau žinant, jog daug kas yra linkęs skaityti tik antraštes, reikia pripažinti, jog tai interneto svetainėms – ne į naudą.

Be to, socialiniuose tinkluose verda aršios diskusijos – ten rasi ir futbolo forumą ir nekilnojamo turto skelbimus ir viską ko ieškosi.

Neturi – negyveni?

Kartais atrodo, kad neturėti bent keleto socialinių tinklų profilių reiškia praktiškai negyventi. Visi turime draugų kurie neturi feisbuko ir dažnai galvojame: kaip tu taip gali? Išties tame nėra nieko blogo, o mūsų mąstymas tik parodo, kokią didelę įtaką šiais laikais turi virtualus pasaulis.

Pabaigai galima drąsiai pasakyti, jog socialiniai tinklai yra puikus dalykas, tačiau juos „vartoti“ taip derėtų sakingai. Tai yra vienas iš sudedamųjų gyvenimo elementų, bet jei tai tampa kone gyvenimo esme, vertėtų sunerimti.

Palikite komentarą apie straipsnį