Sveikata

Ukmergės rajono gyventojai yra pasirašę 290 sutikimų donorystei

Pasvarstyti, pasikalbėti apie organų donorystę gali paskatinti pamatytas siužetas per televiziją šia tema ar perskaitytas straipsnis.Todėl Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia tokiam pokalbiui šeimose ir skelbia informaciją, kiek tautiečių sutinka donorystei po mirties.

Svarbiausia – pokalbis su artimaisiais

Kaip informavo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Čėsnienė, sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Jaunesni asmenys patys tai nuspręsti negali ir tai yra vienintelis apribojimas. Įtakos pasirašant sutikimą neturi nei senyvas amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai. Sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas nereiškia, kad žmogus taps organų donoru – tai tėra asmens valios išraiška – kad jis po savo mirties sutinka padovanoti savo organus transplantacijai.

Ne žmogaus amžius, o jo sveikatos būklė lemia, ar organai po mirties tiks transplantacijai. Pildant sutikimą, sveikatos niekas netikrina. Donoro sveikatos būk-lė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei – t. y. tik po ligoninės reanimacijos skyriuje konstatuotos specifinės smegenų mirties. Tai – svarbiausia sąlyga organų donorystei. Jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties padovanoti organus donorystei, miršta kitur ir kitomis aplinkybėmis, organų donoru jis netampa.

Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai: jų metu nustatoma, ar organai ir audiniai tinka transplantacijai. Jei žmogus sutikimo donorystei nebūna pasirašęs arba jei apie organų donorystę jis su artimaisiais nebūna kalbėjęs, ištikus nelaimei jiems sunku pasiryžti dovanoti mirusiojo organus: jie nežino, ar asmuo pats būtų tam pritaręs. Todėl labai svarbu rasti laiko pokalbiui su namiškiais šia svarbia tema. Paradoksalu, bet smegenų mirtis dažniausiai konstatuojama žmonėms, kurie nebuvo pasirašę sutikimo donorystei.

Laukiančiųjų – beveik 400

2019 metų balandžio 1 dienos duomenimis, transplantacijos laukė 394 Lietuvos gyventojai. Iš jų 170 – inksto transplantacijos, 8 – kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 46 – širdies, 7 – plaučių, 3 – širdies ir plaučių komplekso transplantacijos, 71 – kepenų, 89 – ragenos.

Sutikimą organų donorystei jau yra pasirašę 29 707 Lietuvos gyventojai – 19 613 moterų ir 10 094 vyrai.

Vertinant pagal apskritis, daugiausia sutikimų – 11 283 – yra pasirašę Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojai yra pasirašę 5 784 sutikimus, Šiaulių apskrities – 2 738, Klaipėdos apskrities – 2 459, Panevėžio apskrities – 2 351, Alytaus apskrities – 1 424, Marijampolės apskrities – 1 394, Utenos apskrities – 977, Telšių apskrities – 775, Tauragės apskrities – 522 sutikimus.

Vertinant pagal amžiaus grupes, dažniausiai sutikimą donorystei išreiškia jaunimas – 18-30 metų gyventojai, jie iš viso yra pasirašę 16 503 sutikimus. 31-40 metų gyventojai yra pasirašę 7 477 sutikimus, 41-50 metų – 3 749, 51-60 metų – 1 385, 61-70 metų – 452, 71-80 metų – 117, 81 metų ir vyresni – 15 sutikimų.

Vilniaus apskrities gyventojai yra pasirašę 11 283 sutikimus donorystei (7 240 moterų ir 4 043 vyrai). Iš jų Ukmergės rajono gyventojai yra pasirašę 290 sutikimų (200 moterų ir 90 vyrų), Elekt-rėnų savivaldybės – 169 sutikimus (115 moterų ir 54 vyrai), Šalčininkų r. – 58 sutikimus (37 moterys ir 21 vyras), Širvintų r. – 101 sutikimą (64 moterys ir 37 vyrai), Švenčionių r. – 107 sutikimus (76 moterys ir 31 vyras), Trakų r. – 209 sutikimus (148 moterys ir 61 vyras), Vilniaus r. – 655 sutikimus (414 moterų ir 241 vyras), Vilniaus miesto – 9 694 sutikimus (6 186 moterys ir 3 508 vyrai).

„G. ž.“ inform.

Palikite komentarą apie straipsnį