Europos Sąjunga – laisvė mąstyti, burtis, kalbėti, kritikuoti, nesutikti…

Artėjant Europos Sąjungos (ES) Parlamento rinkimams, regioninės žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į Vilniuje, Europos namuose, vykusį seminarą „Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir perspektyvos“. Jį organizavo Europos Parlamento biuras Lietuvoje, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Kuo dabartinės ES aktualijos ir iššūkiai svarbūs Lietuvos miestams ir regionams? Kaip ES gali prisidėti prie regionų problemų sprendimo? Kaip Lietuva matoma Europos Sąjungoje, o ES – Lietuvoje? Kuo svarbūs artėjantys Europos Parlamento rinkimai ir koks vaidmuo tenka regioninei žiniasklaidai? Kaip pateikti naujienas informacinio triukšmo pasaulyje? Šiuos ir panašius klausimus gvildeno žinomi šalies žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai, ES bei Lietuvos institucijų atstovai ir ekspertai, kurie pateikė savo požiūrius bei kvietė diskutuoti apie tai, kas aktualu regionams.

Seminaro dalyviai, kurių susirinko per 60, turėjo galimybę apsilankyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, internetinių portalų Delfi.lt, BNS ir 15min.lt redakcijose.

Svarbu išmokti pasidžiaugti savo pasiekimais

Diskusijoje „Europa kryžkelėje: ar neiškrisime iš vežimo?“ dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, susitikimą moderavo žurnalistė Živilė Kropaitė. Pranešėjai kalbėjo apie Lietuvos pasiekimus įstojus į ES, apie Europos pagalbą bei įtaką mūsų šalies gerovei.

„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad pasitikėjimas Europos Sąjunga tarp europiečių išlieka stabilus ir siekia 42 proc. Lietuvoje į ES ateitį optimistiškai žiūri 71 proc. apklaustųjų. Optimistiškai ES ateitis vertinama visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (59 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Prancūziją (51 proc. „pesimistų“ ir 46 proc. „optimistų“).

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu savo gyvenimu patenkinti 73 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo rodikliu mūsų šalis vis dar atsilieka nuo visų artimiausių kaimynių: Lenkijoje yra 89 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 86 proc., Latvijoje – 77 proc. Mažiau nei Lietuvoje patenkintų gyvenimu piliečių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Skandinavijos šalių, Airijos ir Nyderlandų piliečiai – daugiau nei 95 proc. respondentų.

Paklausti apie svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria visa ES, tiek Lietuvos, tiek ES piliečiai pirmiausia minėjo dvi: imigraciją (42 proc. lietuvių ir 40 proc. europiečių) bei terorizmą (35 proc. lietuvių ir 20 proc. europiečių). Trečioje vietoje, Lietuvos respondentų vertinimu, yra didėjančios kainos, infliacija bei pragyvenimo kaina (16 proc.).

Renginio metu pranešėjai kalbėjo apie situaciją visose ES šalyse bei Lietuvoje, aptarė, ko per šiuos narystės Bendrijoje metus mes pasiekėme, kiek Europa mums duoda.

Taip pat buvo svarstoma, kaip yra svarbu išmokti pasidžiaugti savo pasiekimais, įtraukti žmones galvoti apie ES ateitį, kad kiek-vienas įsitikintų, jog jo nuomonė kažkam įdomi, svarbi. Keltas klausimas ir dėl ES paramos, kuri po truputį kasmet mažės. Kadangi tampame vidutiniškai išsivysčiusia šalimi, po 2021-ųjų ES dotacijos sumažės 24 proc., o po 15-20 metų ir Lietuva taps donore kitoms šalims.

Seminaro organizatoriai bandė atsakyti į klausimą: „Ko tikėtis iš šių ES parlamento rinkimų?“ Pranešėjai, vertindami ES priimamų sprendimų reikšmę, pabrėžė, jog labai svarbu, kad vienuolika Lietuvos gyventojų išrinktų europarlamentarų būtų patys geriausi.

Pokalbyje „Žiniasklaidos vartojimas informacinio triukšmo pasaulyje“ dalyvavo viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, moderatorius Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Apie Lietuvos regionų išgyvenimo strategiją kalbėjo Vilniaus universiteto partnerystės docentas, įmonės „Milvas“ partneris Tautvydas Marčiulaitis. Jo emocingame pranešime skambėjo daug optimizmo: „Visi objektyvūs faktai ir duomenys rodo tai, ką matome gatvėse. Žmonės yra vis laimingesni ir gyvena vis geriau. Dėl ko ne tik automobiliai gatvėse gerėja ir užimtumas visuose Druskininkų SPA nuolat siekia 99,9 proc., bet ir meilė savo valstybei. Aišku, galima rinktis to nematyti ir rasti prie ko prisikabinti. Kaip randa ir dalis Šveicarijos, Austrijos, Švedijos ar Norvegijos gyventojų…“ Pasak pranešėjo, Lietuvoje yra daug iniciatyvų, verslo pavyzdžių, kurie įrodo, jog ir mūsų šalyje galima realizuoti savo sugebėjimus bei gauti deramą atlyginimą.

Knygoje – penkiolika trumpų istorijų

Regioninės žiniasklaidos atstovams taip pat pristatyta neseniai Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje išleista knyga „Žmonės, kurie saugo Europą“. Joje papasakota penkiolika trumpų istorijų apie žmones, kurių darbo daug kas nė nepastebi ir nesusimąsto, koks jis svarbus. Nuo mutuojančių bakterijų tyrimo iki antram gyvenimui prikeliamų dėvėtų drabužių, nuo tamsiojo interneto grėsmių stebėjimo iki savimi negalinčių pasirūpinti imigrantų globos. Tai paprastų europiečių pasakojimai apie save, savo pašaukimą ir savo nekasdienišką kasdienį darbą – saugoti mūsų gyvenimą, mūsų laisvę ir taiką visoje Europoje. Vertybes, kurias visi puoselėjame ir kurias turėtume drauge apginti.

„Ši knyga yra ne apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje ar kontrabandininkų slėptuves. Tai istorijos, supažindinančios, kaip užtikrinamas mūsų kasdienis saugumas mums to net nepastebint“, – sakė viešųjų ryšių specialistas Aidas Puklevičius, kalbinęs ir šio leidinio herojus. Trys iš jų – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovė Gintarė Skuodytė, Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliosios grupės posto vyr. inspektorius Dovydas Mazaliauskas ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius – dalyvavo knygos pristatyme ir diskusijoje „ES drauge saugiau“.

„Jeigu manęs paprašytų vienu žodžiu nusakyti, kas yra Europos Sąjunga, tai būtų žodis „laisvė“. Tai yra tai, ko aš niekada, už jokius pinigus nenorėčiau atiduoti, parduoti ir ginčiau iki galo. Laisvė mąstyti, burtis, kalbėti, kritikuoti, laisvė nesutikti – visa tai, ko buvome netekę ir kas dabar stiprina mūsų valstybę bei visuomenę. Leidžia būti savimi, atsiskleisti ir kurti“, – knygos žodžiais kalbėjo A. Pranckevičius.

Apie artėjančius rinkimus

Į pokalbį apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus įsijungė ir 2015 metais Europos Tarybos vadovybės sprendimu įkurtos Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos grupės atstovė Raimonda Miglinaitė. Pristatydama kontekstą, kuriame vyks ES Parlamento rinkimai, pranešėja apžvelgė Rusijos dezinformacijos kampanijos apimtis, kišimosi į rinkimus metodus, informavo, kiek Kremlius skiria lėšų valstybinei žiniasklaidai informuoti.

Susitikti su regionų žiniasklaidos atstovais atvyko ir politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė. Ji akcentavo, jog šioje veikloje savanorystės principu dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. „Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų, – apie pagrindinius tikslus kalbėjo A. Diržinskaitė. – Politikos stebėseną vykdome nuo 2014 metų. Mūsų nuomone, politikų išvaizda ir populistiniai pažadai – netinkami pasirinkimo kriterijai, todėl padedame rinkėjams rasti argumentų ir patikrinti faktus, kurie leistų jiems geriau apsispręsti, už ką balsuoti. Prieš rinkimus organizuojame debatus tarp kandidatų, o po rinkimų – viešas diskusijas su išrinktais politikais.“

Informaciją, ką artėjant Europos Parlamento rinkimams svarbu žinoti žurnalistams bei visuomenei, pateikė seminare dalyvavę Europos Parlamento biuro Lietuvoje atstovai ryšiams su žiniasklaida Robertas Pogorelis ir Dovaidas Pabiržis.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė D. Jakaitė teigė, jog mes, europiečiai, susiduriame su daugybe iššūkių: migracija, klimato kaita, jaunimo nedarbu, duomenų privatumu ir t. t. Gyvename kaip niekad globaliame ir konkurencingame pasaulyje. O referendumas dėl „Brexit“ parodė, kad Europos Sąjunga nėra nepajudinamas projektas. Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau rinkėjų ateitų į Europos Parlamento rinkimus.

„Mūsų tikslas nėra agituoti, už ką žmonės turėtų balsuoti. Mūsų tikslas – paraginti visus balsuoti, dalyvauti demokratiniame procese ir tai daryti sąmoningai, remiantis išsamia informacija“, – pabrėžė D. Jakaitė, primindama, jog Lietuvoje europarlamentarai bus renkami gegužės 26 dieną.

AUTORĖS nuotr.

Seminaro dalyviai turėjo galimybę apsilankyti Delfi.lt redakcijoje.