„Antanas Smetona - iškiliausia Ukmergės rajono asmenybė“, Kultūra

Apie kultūrą kultūringai

Vytautas ČESNAITIS

Almanacho „Eskizai“ redaktorius 

2019-aisiais Lietuva mini prezidento institucijos 100-metį, vertina dabartinį ir tarpukario prezidentavimą. Gerbia ar kritikuoja esamus, buvusius prezidentus, šliejasi prie artimesnio širdžiai. Svarsto, atlieka tyrimus, kaupia medžiagą, diskutuoja, rašo knygas, rengia vienokias ar kitokias konferencijas. Viena jų įvyko balandžio 11 dieną Ukmergės kraštotyros muziejuje, pavadinta „Lietuvos valstybės prezidento institucijai 100“. Keturi pranešimai, penkios temos, penki vertinimai.

Pirmuoju smuiku pagarbiai ir išlaikytai griežė profesorius ir ambasadorius, daugelio knygų apie Antaną Smetoną autorius Alfonsas Eidintas. Jo pranešimas „A. Smetonos vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę“ sugrąžino į tradicinius, 20 a. pradžios įvykių aiškinimus. Vilniaus Seimo, jo pirmininko, pirmojo valstybės prezidento A. Smetonos veikimo peripetijas.

Antrame pasisakyme „Prezidento rūmai Kaune 1919–1940“ Justina Minelgaitė-Plentienė privertė susirinkusius pažvelgti į tarpukario Prezidentūros pastato istoriją. Pristatė jo atsiradimo ypatybes, aukso amžių Kaune, Lietuvos prezidentų A. Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus pomėgių ir buities momentus.

Neatvykus profesoriui Algimantui Liekiui, trečią temą „Prezidento A. Smetonos indėlis lietuvybei ir valstybės kūrimui“ klausytojams išguldė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius. Pabrėždamas vertybinius laik-mečio dalykus, ką ir kaip savo laiku kalbėjo bei dirbo prezidentas Smetona. Telkdamas lietuvių tautą, puoselėdamas lietuvybę, skleisdamas vienybės mintį, kurdamas valstybę.

Kruopščiai sudėliojęs medžiagą pranešimui „Mūsų kraštietis prezidentas A. Smetona“, muziejininkas Raimondas Ramanauskas išdėstė ketvirtąją temą. Apie Smetonų giminę, prezidento vaikystę, mokslus, Užugirio kraštą. Kas gi ta Ukmergė be jo įdirbio, švietimo įstaigų, Gedimino pulko ir pan., klausė muziejininkas. Ir buvo teisus, nes kraštiečio prezidento įdirbis veikia šiandien, tik atidžiau vertinkime ir pateikime.

Iš istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros atvykęs kūrybinis istorikių kvartetas – dr. Ingrida Jakubavičienė, J. Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė ir Raimonda Rickevičienė – į konferencijos programą įnešė puikių pavasarinių spalvų. Ką tik išleistos monografijos „Prezidento rūmai Kaune“ bendraautorystės įspūdžių, kūrybinių atviravimų. Istorikės dalinosi savo atradimais, įžvalgomis, niuansais, su kuriais, renkant brandžią medžiagą, joms teko susidurti. Apie 175 m. gyvuojantį prezidento rūmų pastatą mačiusius gubernatorius, prezidentus, politinių peripetijų ir konvulsijų virsmą iki nūdienos muziejaus. Kaip sakė moderatorė Raimonda, šioje monografijoje papasakota Kauno, Lietuvos ir, iš dalies, Europos istorija. Svarbi Lietuvai, svarbi autorėms ir mums, pabuvojusiems, išklausiusiems, vertinusiems. Galima teigti, kad šis istorinės Prezidentūros kauniškių kvartetas ir buvo šios konferencijos ašimi, vertas atskiro monografijos pristatymo renginio, publikos ir autorių bendravimų, plojimų bei palinkėjimų dirbti toliau…

Igno LUKOŠEVIČIAUS nuotraukos

Renginio dalyviai.

Palikite komentarą apie straipsnį