Asociatyvi nuotrauka.

Aktualijos

Su dideliu nepritekliumi susidūrė kas devintas gyventojas

Giedrė ŠATAITĖ

Didelio materialinio nepritekliaus lygis 2018 m. šalyje siekė 11,1 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,3 proc. punkto, remdamasis išankstiniais pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 310 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais.

2018 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste ir kaime beveik nesiskyrė ir buvo atitinkamai 11,1 proc. ir 11,2 proc. Didelio nepritekliaus lygis mieste 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,6, kaime – 0,5 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 8,6 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 15,1 proc.; 2017 m. – atitinkamai 11,3 ir 14,8 proc.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 m. amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2017 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: 18–24 m. ir 50–64 m. amžiaus grupėse – padidėjo, kitose – sumažėjo.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis 50–64 m. amžiaus grupėje per metus truputį padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo.

Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis 2018 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 38,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 0,8 proc. punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 20,7 proc. ir padidėjo 1,5 proc. punkto.

Namų ūkiuose, kurie per apklausą nurodė, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (280 EUR), 2018 m. gyveno beveik pusė (48,8 proc.) gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 14,5 proc. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2018 m. gyveno 40,7 proc. asmenų.

Su visais išvardytais nepritekliais 2018 m., palyginti su 2017 m., buvo susiduriama rečiau, išskyrus galimybę laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinius mokesčius, būsto ar kitas paskolas, kredito įmokas: su šiuo nepritekliumi susiduriančių gyventojų dalis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto.

Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau – negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, gyveno 31,6 proc. miesto ir 59,3 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 43,7 ir 59,3 proc.

Palikite komentarą apie straipsnį