Vykstant plenariniams posėdžiams, prie Parlamento rūmų renkasi mitinguotojai, keldami savo reikalavimus.

Aktualijos, Naujausi

Priešpaskutinėje sesijoje – svarbūs sprendimai (2)

Praėjusią savaitę Strasbūre (Prancūzija) vykusiame priešpaskutiniame šios kadencijos Europos Parlamento (EP) plenariniame posėdyje priimta daug įvairias sferas liečiančių nutarimų.

Prisiminė masinius trėmimus Baltijos šalyse

Prieš prasidedant plenarinio posėdžio klausimų svarstymui, buvo prisiminti 1949 metais ir vėliau vykdyti masiniai lietuvių, latvių ir estų trėmimai.

Tai buvo baisūs nusikaltimai žmonijai – tai pripažino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – pažymėjo EP pirmininkas Antonio Tajani. Europarlamentarai tremtinių atminimą pagerbė tylos minute.

Pavyko klausimo sprendimą atidėti

Lietuvos deleguoti Parlamento nariai susitelkė svarstant klausimą dėl dėl teisės aktų, apibrėžiančių vairuotojų darbo tvarką ES šalyse – vadinamąjį Mobilumo paketą. Šie aktai labai svarbūs, tačiau kai kurios nuostatos nėra naudingos Lietuvai ir kitoms mažoms valstybėms. Pabrėždami, kad visi siekia daugiau saugumo keliuose, geresnių darbo sąlygų vairuotojams, mūsų šalies atstovai pažymėjo, jog negalima leisti, kad kai kurių valstybių vežėjai, kompanijos, veikiantys pagal tas pačias taisykles, būtų išstumti iš vieningos transporto, pervežimų rinkos. Dėl to mūsų europarlamentarai, kartu su kitų panašioje situacijoje atsidursiančių šalių atstovais siekė, kad balsavimas būtų atidėtas papildomai numačius visas aplinkybes. Kadangi didžiųjų valstybių vežėjams Mobilumo paketas būtų naudingas, jų EP nariai pasisakė už pateiktą įstatymo projektą. Vis dėlto išsikovota dėl šio klausimo sprendimo atidėjimo.

Klientams – daugiau garantijų

Priimtos dvi direktyvos, pagal kurias skaitmeninio turinio vartotojai, taip pat internetinių ir įprastų parduotuvių klientai įgis daugiau teisių gauti garantiją, priežiūrą ar kompensaciją.

Europarlamentarai nusprendė, kad jeigu nekokybiško skaitmeninio turinio ar paslaugos per pagrįstą laiką ištaisyti neįmanoma, vartotojas įgis teisę į mažesnę kainą arba visišką jos kompensavimą per 14 dienų. Garantinis laikotarpis vienkartiniam skaitmeniniam turiniui ar paslaugoms visose ES šalyse negalės būti trumpesnis nei dveji metai, o tęstiniams produktams jis galios visą sutarties laikotarpį.

EP taip pat patvirtino direktyvą, kuri leis suvienodinti internetu ir įprastose parduotuvėse apsiperkančių vartotojų teises, o kai kurias iš jų išplėsti. Įsigijęs nekokybišką prekę, vartotojas turės teisę ją pakeisti arba sutaisyti nemokamai. Kai pardavėjas per pagrįstą laikotarpį prekės nesutaiso arba išryškėja rimti jos trūkumai, pirkėjas galės gauti nuolaidą arba nutraukti sutartį ir susigrąžinti pinigus.

Prekybininkas bus atsakingas už prekės trūkumus, kurie išryškės per dvejus metus nuo jos įsigijimo (valstybės galės numatyti ir ilgesnę garantiją). Metus nuo prekės įsigijimo nebereikės įrodinėti, kad įsigijimo metu prekė turėjo trūkumų (šalys šį laiką galės pratęsti iki dvejų metų). Ši nuostata galios ir skaitmeniniams produktams.

Nusipirkęs prekę, kurioje yra skaitmeninių elementų – pavyzdžiui, išmanųjį šaldytuvą, telefoną, televizorių ar skaitmeninį laikrodį, pirkėjas pagrįstą laikotarpį turės teisę gauti būtinus jų atnaujinimus.

Šias dvi direktyvas formaliai dar turės patvirtinti ES Taryba. Naująsias taisykles valstybės turės įgyvendinti per 2,5 metų.

Ragina kurti finansų policiją

Kovojant su mokesčių vengimu, slėpimu ir kitais finansiniais nusikaltimais, EP specialusis komitetas parengė rekomendacijas, kaip pažaboti šį reiškinį. Sesijos metu joms buvo pritarta.

Europarlamentarai ragina pertvarkyti ES valstybių mokesčių ir finansų priežiūros sistemas ir stiprinti institucijų bendradarbiavimą, sukurti ES finansų policiją, finansinės žvalgybos tarnybą ir kovos su pinigų plovimu priežiūros instituciją, taip pat pasaulinę mokesčių priežiūros įstaigą prie Jungtinių Tautų Organizacijos.

Europarlamentarų teigimu, septynios ES šalys – Belgija, Kipras, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai – turi „mokesčių rojaus“ bruožų. Nemažai Europos bankų dalyvavo „Troikos“ pinigų plovimo schemoje, įskaitant „Danske Bank“, „Swedbank“, „Nordea“, ING, „Credit Agricole“, „Deutsche Bank“, KBC, „Raiffeisen“, „ABN Amro“ ir „Coöperatieve Rabobank“.

Siūlo tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko

Europos Parlamentas balsavo, kad sezoninis laiko keitimas ES turėtų baigtis 2021-aisiais. Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 metų paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų tų pačių metų paskutinį spalio sekmadienį.

EP narių manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija (EK) turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės dukart per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

Sugriežtino naujų automobilių taršos ribas

Automobiliai yra vienas didžiausių taršos šaltinių. ES siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu. Dėl to EP priimtas sprendimas, kad vėliausiai iki 2030 metų naujų automobilių į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis sumažėtų 37,5 proc. palyginti su 2021-ųjų lygiu. Naujų furgonų anglies dvideginio tarša iki 2030 metų turės sumažėti 31 proc. Europarlamentarai taip pat pritarė vidutinio laikotarpio tikslui iki 2025-ųjų sumažinti naujų automobilių bei furgonų išmetamą anglies dvideginio kiekį 15 proc. palyginti su 2021 metais.

Priėmė ir kitus sprendimus

Europos Parlamentas taip pat patvirtino teisės aktus, kurie leis sukurti švaresnę ir konkurencingesnę Europos elektros energijos rinką, geriau parengti ją rizikai.

EP sprendimu apribojo ir penkių sveikatai kenksmingų chemikalų naudojimą metalurgijos, elektronikos, statybos, sveikatos ir kitose srityse. Naujosios taisyk-lės pagerins daugiau kaip milijono europiečių darbo sąlygas ir padės kasmet išvengti daugiau nei 22 tūkst. su darbu susijusių susirgimų, kurių svarbiausias yra vėžys. Patvirtinta ir autorių teisių internete direktyva, kuri sustiprins kūrėjų ir leidėjų galimybes gauti teisingą atlygį už išplatintą jų turinį, o kartu apsaugos saviraiškos laisvę.

Europarlamentarų sumažės

Balandžio mėnesį EP rinksis Strasbūre į paskutinį plenarinį posėdį. Nauji Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 23–26 dienomis. Lietuvoje jie organizuojami gegužės 26-ąją.

Atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės ketinimą pasitraukti iš Bendrijos, pernai EP nutarė 2019 metais renkamų Europos Parlamento narių skaičių sumažinti nuo 751 iki 705. Šiuo metu Jungtinė Karalystė turi 73 vietas. Jei iki gegužę numatytų EP rinkimų ji išstotų iš ES, dalį šių atsilaisvinančių mandatų – 27 – siūloma paskirstyti keturiolikai ES šalių, kurioms jų trūksta atsižvelgus į gyventojų skaičių, o likusius 46 laikyti rezerve, jei ateityje į ES įstotų naujų narių.

Europarlamentarai siūlo daugiau vietų skirti Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Lietuvoje renkamų EP narių skaičius išliktų toks pats – vienuolika.

AUTORĖS nuotraukos

Europarlamentaras Viktoras Uspaskich.

Europos Parlamento narys Antanas Guoga.

Strasbūro miestas.

Palikite komentarą apie straipsnį