Proginis atvirlaiškis – pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai pagerbti

Giedrė ŠATAITĖ

Lietuvos paštas balandžio 4 dieną išleido proginį atvirlaiškį pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai pagerbti.

A. Smetona – vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

A. Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Baigęs Taujėnų pradžios mokyklą ir pasiruošęs privačiai, jis įstojo į Palangos progimnaziją, kurią baigė 1893 m. Tų pačių metų rudenį A. Smetona įstojo į Mintaujos (dabar Jelgava) gimnaziją, tačiau aštuntoje klasėje buvo iš jos pašalintas už atsisakymą viešai melstis rusų kalba. 1897 m. A. Smetona įstojo į Petrapilio (dabar Sankt Peterburgas) IX gimnaziją, ją baigęs – į Petrapilio universiteto Teisės fakultetą. Nors iš universiteto buvo du kartus pašalintas, suimtas ir netgi trumpai kalintas, studijas A. Smetona vis dėlto baigė.

1902 m. Vilniuje jis pradėjo verstis advokato praktika, 1903–1915 m. dirbo Vilniaus Žemės ūkio banke. Jau tuo metu A. Smetona įsitraukė į aktyvią politinę ir visuomeninę veiklą: 1908 m. tapo laikraščio „Viltis“ redaktoriumi, leido ir redagavo dvisavaitinį žurnalą „Vairas“. 1914 m. įsteigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmuoju vicepirmininku, o vėliau tapo šios draugijos pirmininku. 1916 m. A. Smetona pirmininkavo Lozanos lietuvių konferencijoje, 1917 m. tapo laikraščio „Lietuvos aidas“ steigėju ir redaktoriumi.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Lietuvių konferencijoje Vilniuje A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, o vėliau – Valstybės Tarybos pirmininku, buvo vienas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų.

1919 m. balandžio 4 d. jis išrenkamas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu ir šias pareigas ėjo iki 1920 m. birželio 19 d.

1920–1926 m. A. Smetona redagavo „Lietuvos balsą“, „Lietuvių balsą“, „Tėvynės balsą“, „Krašto balsą“, „Vairą“, „Tautos vairą“.

1921 m. jis buvo paskirtas Lietuvos delegacijos sienoms su Latvija nustatyti pirmininku, o 1923 m. – Lietuvos Vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui, tačiau vėliau iš šių pareigų pasitraukė.

1923–1927 m. Vytauto Didžiojo universitete A. Smetona ėjo Meno teorijos ir istorijos katedros docento pareigas, dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką.

1924 m. jis aktyviai dalyvavo kuriant naują partiją – Lietuvos tautininkų sąjungą, o 1925–1926 m. buvo šios partijos pirmininkas.

Po 1926 m. gruodžio 7 d. perversmo Lietuvos Respublikos Seimas 1926 m. gruodžio 19 d. A. Smetoną išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu. Į šias pareigas jis buvo išrinktas ir 1931 m. bei 1938 m.

Sovietų Sąjungai paskelbus ultimatumą Lietuvai, 1940 m. birželio 15 d. posėdyje A. Smetona pasisakė už ultimatumo atmetimą ir ginkluotą pasipriešinimą agresoriui, tačiau nesulaukęs Vyriausybės narių ir kariuomenės vado palaikymo turėjo pasitraukti iš Lietuvos.

1941 m. kovo 10 d. A. Smetona atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia daug keliavo po lietuvių kolonijas, sakė kalbas, rašė atsiminimus, straipsnius lietuvių spaudai. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlande ir buvo palaidotas lietuviškose Kalvarijų kapinėse. Vėliau palaikai perkelti į Knolvudo mauzoliejų (JAV).