Šiame pastate buvo mokykla.

„Antanas Smetona - iškiliausia Ukmergės rajono asmenybė“, Kultūra

Prezidento Antano Smetonos Užugirio devynmetės mokyklos istorija (statyba ir pirmieji darbo metai)

Arvydas PĖŠINA

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Lietuvos Respublikos atkūrimo anuomet susirūpinta švietimo reikalais. Ir ne be reikalo. Dauguma žmonių buvo beraščiai ar mažaraščiai. Tik 360 pradinių mokyklų ir 5 gimnazijos Lietuvoje turėjo tokius pastatus, kurie buvo pritaikyti mokymuisi ir buvo mokyklų nuosavybė. Daugelis kitų mokyklų buvo priverstos glaustis nepritaikytuose pastatuose arba juos nuomoti. Todėl 1918 ir 1919 metais sušauktos mokytojų konferencijos, kurių nutarimais vadovaudamasis Steigiamasis seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Pagal šį įstatymą Lietuvoje kurta ketverių metų pradinė mokykla, kurią privalėjo lankyti abiejų lyčių 7–14 metų amžiaus vaikai.

Kadangi šis įstatymas nebuvo vykdomas, nes savivaldybės negalėjo tinkamai tvarkyti mokyklų reikalų, 1925 metais įstatymas pakeistas, o mokyklų darbą ėmėsi centralizuotai kontroliuoti Švietimo ministerija. Numatyta, kad 500 gyventojų turi tekti viena mokykla. To nebuvo pasiekta, nes daugėjo ne mokyklų, bet mokytojų, ir buvo statomos ne mažos, bet didesnės mokyklos, kuriose dirbdavo po kelis mokytojus. 1931 metais vienam mokytojui teko 552, 1938 metais – 469 gyventojai.

Privalomas mokymas pradėtas 1928 metais, o galutinai įvestas 1930 metais. Tai sulygino Lietuvą su kitomis pasaulio valstybėmis. Pradinės mokyklos buvo keturių skyrių. Dažniausiai jose dirbo po du mokytojus, kiekvienas turėjo po du skyrius. Nuo 1933 metų pradėtos steigti šešių skyrių antro laipsnio bendrojo lavinimo pradžios mokyklos. Baigusieji šias mokyklas jau galėjo eiti tiesiai į gimnazijos pirmą klasę. Tai buvo pirmas žingsnis pereinant prie visuotinio privalomo mokymo iki šešerių metų visiems mokyklinio amžiaus vaikams.

1936 metais išleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas, kuris apibūdino pradžios mokyklų tikslą: „…Teikti Lietuvos jaunimui pradžios mokslo žinių, ugdyti jo dvasios bei kūno pajėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti ir jai aukotis“. Nustatytos naujos mokymo programos. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių kalba, skaičiavimas, istorija, geografija, gamta, dailė, darbai, muzika ir kūno kultūra. Akcentuojama tautinis auklėjimas ir meilės Lietuvai ugdymas. Mokiniai įgydavo plačias žinias.

Įvestas mokytojų laipsniavimas; buvo 5 laipsniai, kuriuos suteikdavo už darbo stažą, kursų lankymą. Tai vertė tobulėti. Steigtos mokytojų seminarijos, 1934 metais atidarytas Klaipėdos pedagoginis institutas, kuriame būsimieji mokytojai mokėsi dvejus metus. Taip pat buvo daug įvairių vasaros kursų, kur mokytojai galėjo tobulintis. Norint gauti aukštesnį laipsnį, tai buvo privaloma. Mokyklų statybai kasmet skyrė vis daugiau lėšų. Į švietimo sistemą įsijungė ir Prezidento Antano Smetonos Užugirio pradžios mokykla, savo darbą pradėjusi 1935 metais.

Užulėnio kaimas Ukmergės rajone nuo senų laikų atrodė kaip Dievo užmirštas kampelis. Pasislėpęs tarp miškų prie Lėno ežero, jis priklausė grafams Radviloms, kurių rezidencija buvo už 15 kilometrų – Taujėnuose. Žemės čia buvo šlapios, derlius dažnai menkas, todėl žmonės gyveno palyginti skurdžiai. Netoli nuo Užulėnio – Užugirio kaimas, kitoje ežero pusėje — didžiausias pagal žmonių skaičių Lėno kaimas. Mokyklos čia nebuvo, vaikai visai nesimokė arba eidavo į Taujėnus. Tik Užulėnio kaime gimusiam Antanui Smetonai tapus Prezidentu, padėtis pradėjo keistis. Pradžios mokykla šiose apylinkėse veikė jau nuo 1922 metų. Ji buvo įsikūrusi Lėno kaime, klebonijos name. Patalpos buvo nepritaikytos, mokiniai, kurių ateidavo apie 50, nesutilpdavo. Todėl šiai apylinkei būtinai reikėjo naujos mokyklos. Lėno kaime, paežerėje, buvo parinktas sklypas ir nuspręsta statybai panaudoti svirną.

Kodėl mokyklos statybai buvo parinktas Lėnas? Pirmiausia, mokykla čia jau veikė, kelti ją į kitą kaimą nesinorėjo, be to, tam būtų prieštaravę gyventojai. Juk Lėno kaime gyveno daugiausia žmonių, iš čia buvo daugiausia ir mokinių. Vėliau, jau pradėjus statyti mokyklą Užulėnyje, į Kauną buvo nusiųstas raštas iš Lėno dėl „netinkamai parinktos vietos“, ir nežinia, kaip būtų viskas pasibaigę, jei nebūtų įsikišusi Julija Smetonaitė. Sprendžiant iš mokyklos vedėjo Augusto Viliūno mokyklos aprašymo, prieš statybos pradžią kilo mintis realizuoti jau buvusį sumanymą „J. E. Respublikos prezidentui Ponui Antanui Smetonai jo gimtinėje Užulėnyje pastatyti paminklą“. Be to, švietimo ministras rašte Valstybės kontrolieriui 1932 metų liepos 6 d. rašė, kad mokykla bus statoma, pageidaujant Prezidentui. Galima prieiti prie išvados, kad mokyklos statybos iniciatorius buvo A. Smetona. Tai buvo jo dovana kaimui, kuriame jis gimė. Taigi 1932 metų pradžioje atsisakyta medinės mokyklos statybos Lėno kaime ir pasirinktas Užulėnis, kur turėjo iškilti didinga mūrinė mokykla su visais to meto patogumais, pavadinta Prezidento Antano Smetonos vardu.

Kaip matome iš aukštesniųjų mokyklų inspektoriaus S. Čiurlionio rašto švietimo ministrui, rašyto 1932 metų liepos viduryje, pastarasis buvo nuvykęs į Užulėnio kaimą susipažinti su sąlygomis statybai. Dviejų hektarų ploto sklypą šiame kaime skyrė Prezidentas. Mokykla turėjo stovėti maždaug per šimtą metrų nuo namo, kuriame gimė A Smetona. Toje vietoje stovėjo du nedideli pastatai, priklausę žmonėms. Juos vėliau nugriovė, o nuostolį žmonėms atlygino. Vietą statybai apžiūrėjo minėtas inspektorius kartu su Prezidento seserimi mokytoja Julija Smetonaite, mokytoja ir Ukmergės apskrities Švietimo skyriaus pradinių mokyklų inspektoriaus pavaduotoju mokytoju Zdanavičiumi.

Statyti mokyklą numatyta pagal inžinieriaus Saleneko projektą. Tai turėjo būti tipinė mokykla. Projektas sukurtas 1929 metais. Tačiau atsižvelgiant į Prezidento prašymus, projektas pataisytas, numatyta įrengti didesnę salę kūno kultūros pamokoms ir susirinkimams iki 150 žmonių, du kambarius antram mokytojui, taip pat pakeistas pastato frontonas, kad įspūdingiau atrodytų.

S. Čiurlionis sudarė statybos komitetą, pasitelkdamas į pagalbą sau mokytoją J. Smetonaitę ir Lėno pradinės mokyklos mokytoją Muleranką. Statybą prižiūrėti buvo paprašyta J. Smetonaitė, atleidžiant ją nuo kitų pareigų ir paliekant metams atlyginimą.

Mokyklos statybą finansavo Švietimo ministerija. Neaišku, kodėl vėliau mokyklos vedėjas A. Viliūnas rašė, kad statybą finansavo Vidaus reikalų ministerija, kas oficialiai paneigta. Mokyklos projektą pagal Prezidento pageidavimus papildė ir pataisė inžinierius Algirdas Šalkauskis. Darbus vykdyti paskirtas statybos technikas Brazdys.

Statybai pasitelkti ne tik vietiniai žmonės, kuriems tai buvo būdas užsidirbti pinigų laisvesniu nuo ūkininkavimo laiku, bet ir ukmergiškių. Kaip pasakojo savo prisiminimuose čia dirbęs Kazimieras Dirsė, statant mokyklą nelaimingų atsitikimų neįvyko, nors buvo dirbama tik rankomis, be jokių mechanizmų, net plytas į trečią aukštą nešė ant nugarų, pakrovę į specialius laikiklius. Medžiagas stengtasi naudoti vietines, tačiau plytas ir čerpes vežė iš Kauno siauruku iki Ukmergės, o paskui jau vežimais iki Užulėnio. Taip pervežta ir panaudota 300 tūkstančių plytų.

Neaišku kodėl, bet statyba užsitęsė (archyve duomenų neradau), ir 1935 metų balandžio 4 dieną vidaus reikalų ministras Ministrų kabinetui rašė prašymą, kad būtų leista darbams samdyti techniką. Nuo tol statyba vyko sėkmingai, ir 1935 metų birželio 13 d. Prezidento vardadienio proga mokyklos rūmai buvo iškilmingai pašventinti. Įvyko iškilmės, kuriose dalyvavo, kaip rašė A. Viliūnas, pats A. Smetona, Vyriausybės nariai, daugelio organizacijų atstovai bei tūkstančiai tolimų apylinkių gyventojų. Diena šventei pasirinkta neatsitiktinai, nes A. Smetona kiekvienais metais per Antanines Užulėnyje rengdavo pasilinksminimus, kuriuose vaišindavosi visi kaimo gyventojai, privažiuodavo daugybė svečių. Tik vėliau, kai buvo pastatytas dvaras – Prezidento vasaros rezidencija, šios šventės vykdavo prie ežero.

B. d.

Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotraukos

A. Smetona noriai bendravo ir su suaugusiais, ir su mažaisiais.

Prezidentas tarp moksleivių.

Palikite komentarą apie straipsnį