Žygeiviai stabtelėjo prie Veprių ąžuolo.

Žmonės

Vepriškių žygis į piliakalnį

Rasa ŠIMONIENĖ

Kultūros centro Veprių skyriaus renginių organizatorė

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną vepriškiai ir svečiai keliavo į Veprių piliakalnį. Nuotaikingas būrys žygeivių, pasidabinę pagal aprangos kodą: geltona, žalia, raudona, pasikeisdami nešini vėliavomis, smagiai klegėdami patraukė link piliakalnio. Pakeliui aplankėme gražuolį Veprių ąžuolą, kur visi nusifotografavome. Smagiai žygiuodami netrukome prieiti piliakalnį. Užkopę laipteliais į viršukalnę džiaugėmės puikiai sutvarkyta aikštele, augančiais samanotais ąžuolais, aukštomis eglėmis. Juk čia mūsų senųjų Veprių pradžių pradžia, manoma, jog šioje vietoje stūksojo 1384 m. Vygando Hamburgiečio kronikoje minima Veprių pilis. Kol vieni dairėsi po piliakalnį, kiti ieškojo paslėptų lobių, kurie labai greitai buvo rasti.

Sugiedojus Tautišką giesmę susirinkusius sveikino Veprių seniūnė Dalia Radzevičienė, ji džiaugėsi, kad gyvename laisvoje šalyje, esame Lietuvos ir savo krašto patriotai. 2019-ieji paskelbti Vietovardžių metais. Daug viensėdžių, kaimų, dvarų išnyko dėl kolektyvizacijos, melioracijos. Tarpukariu beveik kiekviena kaimo pieva, dirva, kalnelis, laukas, miškelis turėjo savo vardą. Kalbininkas Kazimieras Būga sakė: „Vietų vardais į mus kalba pati žemė“. Jau prieš žygį iš knygų, senųjų Veprių gyventojų prisiminimų sudarėme gana ilgą Veprių valsčiaus kaimų vietovardžių sąrašą. Skaitant senuosius vietovardžius širdis dainavo! Kokie jie taiklūs, gražūs: Degutinė, Skardupis, Padkavėla… Buvo gera stebėti, kaip žmonės džiaugiasi, jog žino, kur yra minima vieta, spėlioja. Dabar ketiname užrašyti ir tikslias vietovardžių vietas.

Padiskutavę, dainų prisidainavę, pasivaišinę karšta žolelių arbata ir atsineštinėmis vaišėmis, senoje eglėje pastebėjome dvi „raganos šluotas“. Vida Ramanauskienė papasakojo, jog raganos, atskridę į susitikimą, šluotą palieka eglėje. Kur jas priglaudžia, ten ir lieka. Bestebint tas šluotas staigiai pradėjo bjurti oras: vėjas švilpdamas drėbė sniego kruopas. Raganos, rodos, perspėjo, kad pasisvečiavote ir gana, laikas keliauti atgal. Išėję saulėtą pavasarį, namo patraukėme siaučiant žiemos pūgai. Tokia buvo Lietuvos atkūrimo diena Vepriuose.

Visus lydėjo puiki nuotaika.

Palikite komentarą apie straipsnį