Kultūra

Senų laikų skandalai

Raimondas RAMANAUSKAS

Advokato Brodovskio byla

1851 metais Vilniaus generalgubernatorius Ilja Bibikovas gavo kelis skundus dėl Ukmergės apskrities advokato Brodovskio. Ukmergės žemės teismo teisėjas Zavadskis kaltino Brodovskį teismo darbo trukdymu, o bajoru Ivanu Opulskiu pasirašęs skundėjas – kyšių iš klientų ir kalinių ėmimu bei sukčiavimu. Brodovskiui palankus Ukmergės apskrities bajorų vadovas Anupras Koska dėl sumaišties teisme kaltino ne jį, o teismo sekretorių Sležinskį, kuris, neva, „visiems žinomas savo blogu elgesiu, polinkiu į skundus bei bjauriomis ydomis“. Netrukus Opulskis parašė dar vieną skundą, išvardindamas asmenis, iš kurių Brodovskis gavo kyšius ir apkaltindamas A. Koską Brodovskio nusikaltimų slėpimu.

Skundų tirti iš Kauno buvo atsiųstas jau ankstesnėje byloje mano paminėtas valdininkas Abramovičius. Jis ne tik paneigė visus Brodovskiui pateiktus kaltinimus, bet netgi suabejojo, ar iš viso egzistuoja toks asmuo kaip Ivanas Opulskis, nes nerado jo Ukmergės apskrities bajorų sąrašuose. Visi skundai, Abramovičiaus nuomone, buvo rašyti vieno asmens – teisėjo Zavadskio. Tuoj po to paslaptingasis I. Opulskis parašė dar vieną skundą generalgubernatoriui, o kitą – Rusijos teisingumo ministrui grafui Paninui.

Skunde generalgubernatoriui I. Opulskis apkaltino Abramovičių noru „nuslėpti visas Brodovskio piktadarybes“, nes Abramovičius yra artimas Brodovskio draugas – Brodovskis pirko iš jo namą, Abramovičiaus vaikai kurį laiko gyveno pas Brodovskį tėvui išvykus, todėl „Abramovičius buvo dėkingas Brodovskiui ir negalėjo nesistengti jo naudai“. Anot I. Opulskio, „Abramovičius vedė įvairias bylas, bet beveik nė vienos neužbaigė iki galo – todėl buvo žinomas kaip kyšininkas“. I. Opulskis skunde pateikė neigiamus įvairių aukštų Kauno pareigūnų atsiliepimus apie Abramovičių. Abramovičius apklausė tik tuos liudininkus, „kuriuos galima buvo suvilioti arba prigąsdinti – ypač neraštingus“ ir visiškai „nenorėjo klausyti to, kas buvo faktu ar įrodymu prieš Brodovskį“.

Be reikalo jis abejojo I. Opulskio egzistavimu. Šio pavardės ir negalėjo būti Ukmergės apskrities bajorų sąrašuose, nes I. Opulskis „ne Ukmergės apskrities bajoras“. Skundo pabaigoje I. Opulskis sumaniai pasinaudojo Vilniaus ir Kauno valdininkų nesutarimais, tvirtindamas: „Tai jau ne pirmas atvejis, kai vietiniai (Kauno) gubernijos valdininkai nuslėpė piktnaudžiavimus, o Jūsų Prakilnybės (Vilniaus gubernatoriaus) valdininkai priešingai, be didelio vargo surasdavo teisybę ir kaltuosius.“

Šitaip I. Opulskio pamalonintas generalgubernatorius nusiuntė į Ukmergę savo valdininką ypatingiems pavedimams Kaspeužickį, kuris atliko slaptą tyrimą. Tyrimas patvirtino faktus apie Brodovskio kyšininkavimą bei Abramovičiaus neobjektyvumą, atmetant skundus dėl Brodovskio, nes „daugelis tų skundų nusipelno dėmesio ir neturi būti palikti neištirti“. Generalgubernatorius pareikalavo iš Kauno gubernatoriaus nušalinti Abramovičių nuo Brodovskio bylos tyrimo bei siūlė jam „tuojau pat pašalinti Brodovskį iš apskrities advokato pareigų“.

Kauno gubernatorius delsė, nors vos prieš kelias savaites pats asmeniškai buvo lankęsis Ukmergėje ir po to, rašydamas Vilniaus generalgubernatoriui teigė, jog negali Brodovskio „kitaip pavadinti kaip per daug priekabiu; gal jis ir padorus žmogus, tik su niekuo nesutaria, į viską žiūri iš juodo taško ir prie visko kabinėjasi“. Bajorų vadovo A. Koskos kaltinimus teismo sekretoriui Sležinskiui Kauno gubernatorius paneigė. Vietoje Abramovičiaus iš Kauno tirti Brodovskio bylos atsiųstas kitas valdininkas Buličius vėl daugelį kaltinimų atmetė, tačiau savo raporto pabaigoje pripažino, kad „Brodovskis yra neramaus charakterio žmogus, ir todėl beveik visų Ukmergės gyventojų yra nemėgstamas“.

To generalgubernatoriui ir pakako. Nelaukdamas galutinių tyrimų rezultatų, jis 1851 m. lapkričio 9 d. atleido Brodovskį iš pareigų, pranešęs Rusijos teisingumo ministrui apie I. Opulskio skundo faktų dėl Brodovskio kyšininkavimo pasitvirtinimą bei per didelį Brodovskio priekabumą. Paslaptingasis skundėjas I. Opulskis, su kuriuo nei vienas skundų tikrintojas taip ir nebuvo susitikęs, galėjo švęsti pergalę.

Be tarnybinių nusižengimų Brodovskiui grėsė ir kitokio pobūdžio kaltinimas. 1851-iais, naktį iš lapkričio 6 į 7-ąją, Ukmergės pakraštyje gyvenęs matininkas Abžaltovskis išgirdo garsiai lojant šunis. Lietingą naktį išėjęs į kiemą, jis pamatė prie namo stovinčią drebančią nepažįstamą merginą. Parsivedęs ją į namus, vyriškis ėmė klausinėti, kas atsitiko. Neturtinga bajorų kilmės našlaitė Varvara Družinina tarnavo Brodovskio namuose. Kai šis ėmė jai „nuolat su grasinimais siūlyti gašlius ryšius“, neiškentusi pasiskundė jo žmonai. Sutuoktinei ėmus vyrui priekaištauti, Brodovskis „su įsiutusiu riksmu“ įsitraukė merginą į kitą kambarį ir ėmė mušti, šaukdamas: „Užmušiu tave ir eisiu į kalėjimą“. Vargais negalais ištrūkusi, šioji pabėgo ir pajėgė sustoti tik miesto pakraštyje. Po kelių dienų merginą apžiūrėjo policijos pareigūnai ir miesto gydytojas, kurie pastebėjo „ant pečių ir rankų purpurines juostas, tarsi nuo smūgių lazda, tačiau prie liguistos merginos būklės daugiau prisidėjo baimė ir drovumas“.

Šią bylą buvo pavesta tirti kitus Brodovskio nusižengimus tyrusiam Kauno valdininkui Buličiui. Šis nesugebėjo apklausti nė vieno iš besibylinėjančiųjų. Tai Brodovskis buvo išvykęs, tai V. Družinina nežinia kur išvažiavo. Nesulaukusi rezultatų, daugiau kaip po pusmečio V. Družinina pasiskundė generalgubernatoriui, kad iki šiol neturi „jokių žinių apie šią bylą, o Brodovskis negavo nė mažiausios nuobaudos“. Tvirtindama dėl sumušimų netekusi „sveikatos, tarnybos, turėjusi didelių išlaidų“, ji reikalavo ne tik nubausti Brodovskį „visu įstatymų griežtumu“, bet ir atlyginti jai už patirtus nuostolius. Nors ir buvo įsakyta atnaujinti bylos tyrimą, bet sunku buvo tikėtis gerų rezultatų tiek laiko praėjus. Šio kaltinimo Brodovskiui pavyko išvengti.

B. d.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    Pritariu, labai įdomu!!!
  • Šura :
    Kad taip daugiau tokių ar panašių straipsnių gimtuškėj!Senoji Ukmergė...kiek dar mes nežinom