Ukmergės sveikuoliai, kaip ir kasmet, maudėsi Šventojoje.

Naujausi, Sveikata

Sveikuoliai nėrė į Šventąją

Ledinių maudynių aistruoliai sausio 1-ąją švenčia ne tik Naujuosius metus, bet ir mini Pasaulinę ruonių dieną, grūdinimosi šventę. Keliasdešimtyje Lietuvos miestų ir miestelių sveikuoliai neria į ežerus, upes ar jūrą. Ukmergėje tradiciškai maudynės vyko Šventojoje. Kai kurie ukmergiškiai per šventes buvo išvykę, tad išbandė kitus vandens telkinius.

Vienas iš maudynių Ukmergėje organizatorių Domas Jaskūnas „Gimtajai žemei“ papasakojo, jog Naujųjų metų dieną lediniame Šventosios vandenyje kartu su juo išsimaudė dar keturi sveikos gyvensenos entuziastai – Vidmantė, Giedrius, Robertas ir Audronė. Jie visi žiemos maudynėse dalyvavo ne pirmą kartą.

Palaikyti „ruonių“ prie upės buvo atėję būrelis jiems prijaučiančių, kitų ukmergiškių.

Šiemet maudynėms oras nebuvo palankus. Kai susirinkome prie upės, stipriai lijo. Tačiau lietus nesutrukdė tęsti gražią tradiciją. Gerai pasimankštinę ir apšilę šokome į vandenį,“ – sakė Domas ir pridūrė, kad po maudynių jų dalyviai iš upės išlipo laimingesni nei įlipo.

Visuomenės sveikatos mokslus baigęs ukmergiškis pirmą kartą žiemą išsimaudė prieš penkerius ar šešerius metus. Panirti į ledinį vandenį jį paskatino Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė. Prisimindamas pradžią D. Jaskūnas svarstė, jog lįsti į šaltą vandenį tikriausiai sunkiausia buvo pirmą kartą. Po to sveikuolis upėje maudėsi kasdien gal visą mėnesį.

Manau, kad padarius apšilimą žiemą į upę įšokti yra kur kas lengviau nei duše palįsti po šaltu vandeniu. Išlipus iš eketės išmuša karštis, užplūsta didžiulė energija. Atrodo, kad kalnus galėtum nuversti…“ – pojūčius apibūdino ukmergiškis.

Pasak Domo, panirti į ledinį vandenį palankiausios oro sąlygos tuomet, kai spaudžia nedidelis šaltukas, yra pasnigę.

Sveikuoliai teigia, kad tokios žiemos maudynės visų pirma – geriausia priemonė stiprinti imunitetą. Vandenyje panirusio žmogaus organizmas gauna šalčio gūsį, kraujagyslės susitraukia, po to išsiplečia, kūno temperatūra pakyla. Taip kūnas gauna energijos pliūpsnį, o su juo – ir sveikatą. Be to, ledinis vanduo laikomas nepakeičiama prevencine priemone, masažu kraujagyslėms, kapiliarams, apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Ukmergiškė S. Kriaučiūnienė įsitikinusi, jog sveikos gyvensenos entuziastai, pirmąją Naujųjų metų dieną išsimaudę gaiviame vandenyje, be kita ko, tokiu būdu grūdina savo kūną, dvasią ir sielą. Pasak jos, prie gausaus entuziastų būrio visuomet prisijungia ir tie, kurie išsikelia sau naujus iššūkius – atsisakyti žalingų įpročių ir pradėti sveikai gyventi. Pirmoji metų diena jiems tampa puikiu startu bendraminčių kompanijoje. Ir būtent nuo šios dienos jie pradeda skaičiuoti žingsnius sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo link.

S. Kriaučiūnienė pažymėjo, jog sausio 1-ąją vykusios maudynės – tik pradžia kitų, Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamų grūdinimosi renginių. Nuo sausio 17 dienos Vilnius, Kaunas, Radviliškis ir Alytus skelbia 30 dienų eketės iššūkius, vasario 16-ąją tradiciškai vyks grūdinimosi šventė „Palangos ruoniai 2019“, o kovo 2 dieną entuziastų laukia 25 metrų plaukimas Trakuose, Galvės ežere.

S. Kriaučiūnienė su šeima liko ištikima maudynių tradicijai ir ukmergiškius palaikė Melkio ežere.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Audrius :
    Po tokių maudynių išgelbėtų tik termo drabužiai karšta arbata ir vilnonės koinės.
  • antas :
    KIEK daug seikuoliu, sunku net suskaiciuoti, oho!