Šeduvos bažnyčia.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Prezidento Antano Smetonos keliais. Šiaurės Lietuva

Vytautas ČESNAITIS

Almanacho „Eskizai“ redaktorius

Prezidento keliais

Niekas negali paneigti prezidento Antano Smetonos brendo svarbos Ukmergės rajonui. Kur jis – ten Lietuva, jo numylėtas senųjų alkakalnių, girių, juosiamų Šventosios, tikėjimo ir vilties kraštas. Jis čia gimė, augo, išėjo pradžios mokslus, prisirišo, studentaudamas ir dirbdamas lankė, būdamas prezidentu rūpinosi infrastruktūra, žemės ūkiu, švietimu, gerove. „Aš niekur taip gerai nesijaučiu, kaip Ukmergėj. Tai mano gimtinis miestas“, – 1927 m. rugpjūtį susirinkusiems turgaus (Kęstučio) aikštėje atviravo prezidentas.

Atsakydami į gerą ir norėdami pagerbti tarpukario Lietuvos prezidentą ukmergiškiai komunikuoja jo veiklos aspektus, integruoja palikimą. Rekonstravo vasaros rezidenciją (prezidento vadintą Užugirio kiemu) ir pritaiko turizmui. Formuoja parką, švenčia Smetonines, viliasi pastatyti paminklą, iš All Souls kapinių Čardono mieste (JAV Ohajo valstija) perkelti prezidento palaikus.

Jau trečius metus vykdoma ir kraštotyrinė misija prezidento A. Smetonos keliais. Neprarandanti entuziazmo ir optimizmo bendraminčių grupė keliauja 1927 m. valstybininko vykdytų kelionių maršrutais po visą Lietuvą. Kaip žinia, 2016–2017 m. buvo apvažiuota Rytų Lietuva, o 2018 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais Ignas Lukoševičius, Leonarda Šanteriova, šių eilučių autorius, Stasys Pulkauninkas, Virgilijus Apanavičius, Julius Petrikas, Vijolė Ivanauskienė išnaršė šiaurinę Lietuvą. Važiavo Anykščių, Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Joniškio, Mažeikių, Šiaulių rajonais, per Žagarę, N. Akmenę, maršrutu, kuriuo 1927 m. liepą-rugpjūtį drauge su Lietuvos kariuomenės generolais Silvestru Žukausku, Vincu Grigaliūnu-Glovackiu, piliečių apsaugos departamento direktoriumi Aleksandru Žilinsku ir prezidento kanceliarijos viršininku Pijumi Bielskumi dešimt dienų automobiliais keliavo Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona.

Nors prezidentas su palydovais keliavo pagal patvirtintą ir su apskričių institucijomis suderintą programą, vietoves, laiką ir pan., ne visuomet, kaip to reikalavo instrukcijos, vykdyti pasisekdavo. 1927 m. rugpjūčio 1 d. laikydamasis protokolo, prezidentas, lydimas Panevėžio apskrities viršininko Broniaus Stosiūno, turėjo keliauti Radviliškio rajono vietovėmis. 9 val. atvykti į Velžius, iš ten į Pavartyčius, o 10 val. 30 min. jau būti Šeduvoje ir apsilankyti bažnyčioje. Iš Šeduvos keliauti į Kauleliškius ir 12 val. pasiekti Pakutenius.

Tačiau taip neįvyko, nes norinčiųjų pasikalbėti, padiskutuoti ir pasikviesti į namus atvirai bendraujantį Lietuvos prezidentą buvo ganėtinai daug. Valstybės Galva atskirose vietovėse tiesiog įsigyvendavo ir nuo darbotvarkės nutoldavo. Tad minėtas Radviliškio rajono vietoves dvi dienas užgaišęs prezidentas pasiekė rugpjūčio 3-ąją. Pavėlavo į Velžius, Pavartyčius, ne pagal protokolą išskirtinį dėmesį skyrė šeduviams. Lankė vietos kapines, sakė prakalbą prie žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapų. Meldėsi katalikų parapijos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, žydų sinagogoje. Neplanuotai su visuomene susitikęs „Saulės“ draugijos progimnazijoje, klausėsi Panevėžio apskrities Tarybos nario Petro Butkaus ir dr. Milvydo pasisakymų, klebono dekano Mykolo Karoso, kunigo kapeliono Bronislovo Bumšos ir kitų dalyvių kalbų. Tik gerokai sutemus, po vidurnakčio, susirinkusiųjų atsiprašęs A. Smetona prigulė poilsio Šeduvos klebonijoje.

Pasirodo, ten, kur po dienos darbų pavargęs ilsėjosi prezidentas, šiandien stovi Šeduvos globos namai. Juose gyvena, ilsisi ir aktyviai pramogauja senoliai. Čia pat, kaimynystėje, bažnyčia, naujoji klebonija, išpažintis klausantis Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos klebonas Virginijus Kazaitis. Rakindamas vidines (plastmasines) šventovės duris kunigas pakviečia užeiti ir susipažinti. Dairaisi ir stebiesi interjeru, šventųjų paveikslais, religine atributika. Lygiai kaip ir buities modernumu, dujomis šildomais bažnytiniais apartamentais, čia ir žiemą – plius 15. „Stogą pabaigėme dengti pernai, atnaujinome lubas, pakeitėme grindis“, – pasakoja klebonas Virginijus.

Žinia, kad čia nuo 1958-ųjų, tarybinės valdžios ištremtas, iki mirties 1962 metais gyveno kankinys, palaimintasis (2017 m.), arkivyskupas Teofilius Matulionis, pritrenkia. Skubame fotografuoti palaimintojo Teofilio vardu vadinamą bažnyčios altorių, kurį jis pats įrengė. Filmuojame ir fiksuojame, lygiai taip, kaip daro vos ne kas savaitę autobusais atvažiuojantys piligrimai. Palaimintojo palikimas ir dovana tikintiesiems yra svarbūs vietiniams ir atvykstantiems, apie tai diskutuojama, tuo domimasi ir gyvenama.

O kaip su prezidentu, kuris 1927 m. lankėsi Šeduvos bažnyčioje? Klebonui apie tai neteko girdėti, bet kunigaudamas Pašvitinyje, matė su juo fotografiją. Žinant, kad 1904 m. Pašvitinio švč. Trejybės bažnyčioje vyko A. Smetonos ir Sofijos Chodakauskaitės iš Gavenonių dvaro tuoktuvės, darosi aišku, kad jis su žmona po vestuvių ir vėliau, būdamas Lietuvos prezidentu, čia lankėsi. Tik nežinia, kodėl keliaudamas pro Pašvitinį jis tuo metu neužsuko į uošviją – Gavenonių dvarą, kurio šiandien jau nebėra. Nebėra ir ko apie tai paklausti, o ir vietovė dabar vadinasi Šiaudiniai. Tiesa, Pašvitinio baltutė mūro bažnytėlė, menanti prezidentą, tebestovi. Istorinės audros nepagailėjo sinagogos ir daugelio namų. Ant vieno, nepertoliausiai nuo bažnyčios išlikusio raudonplyčio sienos įtaisyta lentelė skelbia, jog čia gyveno Lietuvos literatūros tyrinėtojas, filologijos daktaras, akademikas Kostas Korsakas.

Pagarba

Kur tik prezidentas nekeliavo, visur prie sutikimo vartų/bromų jo laukė gyventojai. „Savo jausmus, pagarbą reiškia kaip mokėdami. Išdabina, išpina, iškaišo iškilmingus sutikimo vartus, apdengią stalą gražiausiu aštuonianyčiu, ištaria gražiausius žodžius“, – rašė spauda. Jei Vidiškiuose (Ukmergės r.) prezidentas buvo sutiktas prie tradiciškai nupintos rugių varpomis išgražintos bromos, tai Gruzdžių (Šiaulių r.) sutikimo vartuose jį nustebino įkomponuoti Lietuvos kunigaikščių atvaizdai, o Linkuvoje (Pakruojo r.) – pagal profesionalaus dailininko koncepciją sukonstruota arka. Viršuje – stilizuotas vytis, šonuose – sieksnio aukštumo senovės karžygių skulptūros su tautinėmis vėliavomis.

Bromose iškabinti sveikinimo šūkiai buvo pilni pagarbos, skelbė pasitikėjimą – „Sveikas, karžygių dvasios stiprintojau, Lietuvos gelbėtojau“ – mirgėjo Pasvalyje. „Tau vadovaujant drąsiai žiūrime į tėvynės ateitį“ – Baisogaloje (Radviliškio r.), „Garbingas tautos vade, laimingai vesk savo numylėtą tautą šviesion ateitin“ – Mažeikiuose. O štai krakiečiai (Kėdainių r.) prašėsi pagalbos Visagalio – „Dieve, laimink Lietuvą ir jos vadą“. „Mylį tėvynę darbininkai sveikina J. E. V. Prezidentą“ – Kuršėnuose, į svečius neužsukusiu valstybininku, ringuvėniškiai (Šiaulių r.) džiaugėsi kryžkelėje – „Ringuvėnų dvaras sveikina ilgai lauktą prezidentą“.

Žydų bendruomenės susitelkė į dvasingesnį dėkingumą – „Vartai Viešpaties, pro juos įeina teisėjas“ buvo užrašyta Linkuvoje, „Dievo palaima tegul pasitinka ir lydi atkeliavusį“ – Baisogaloje, „Palaimintas apsilankymas“ plazdėjo Pašvitinyje (Pakruojo r.). Deja, po prezidento apsilankymo praėjus daugiau nei 90 metų, Linkuvoje atradome žydų bendruomenės praeitį menančią neveikiančią sinagogą, Baisogaloje – akmens skulptūromis virtusius archajinius antkapius kapinėse, Pašvitinyje – gyvenamuosius namelius miestelio aikštėje. Verta pažymėti, kad 1927 m. Baisogaloje (ir ne tik), prezidentui išsakytas žydų pageidavimas „Kad grįžtų lietuviškas Jeruzalis – Vilnius“, 1939 m. išsipildė.

Po šitiekos metų pildosi ir žydų tautos būties įamžinimo dėmenys. Štai Kupiškyje renovuojamas senasis sinagogos pastatas (L. Stuokos-Gucevičiaus a. 3A), į kurį įsikels viešoji biblioteka. Joniškio centre sužibo senųjų sinagogų dvipolis. Ne tik atstatytas, bet ir pritaikytas moderniems poreikiams. Juodoji ir Raudonoji architektūrinės viltys traukia ne vieną. Pastatų erdvėse – parodos, koncertai, susitikimai, knygų pristatymai, kino filmų demonstravimai ir pan.

Link tobulybės septynmyliais žengia Šeduva, nuo 2014-ųjų skleidžiasi pasauline edukacija! Būsimo litvakų miestelio istorijos, kultūros bei atminimo muziejaus „Dingęs Štetlas“ konstravimu. Jį moderuoja Šeduvos žydų memorialinis fondas, kurio steigėjas Sergėjus Kanovičius, kuria įžymūs mokslininkai, muziejininkai, architektai iš Lietuvos, JAV, Lenkijos, Izraelio ir Vokietijos. Ir visa tai mažučiame, garsėjusiame žydų kultūra Šeduvos miestelyje, kuriame 1927-iais halachos maldų sinagogoje drauge su žydais klausėsi lietuvis prezidentas A. Smetona. Miestelyje, kuriame sinagogos nebėra, išlikę kvartaliniai nameliai ir kapinės, kaip ne keista 2020-iais duris atvers 2,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto muziejus.

B. d.

S. Pulkauninko nuotraukos

Baisogalos dvaras.

Atokvėpis Anykščių šilelyje.

Palikite komentarą apie straipsnį