Memorialas įamžino Kęstučio apygardos partizanų atminimą.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Kryžkalnyje įgyvendinta kraštiečio monsinjoro idėja

Lapkričio 25-ąją Raseinių rajone, Kryžkalnyje, oficialiai atidengtas memorialas Kęstučio apygardos partizanams. Šiuo memorialu Kryžkalnyje įgyvendinta monsinjoro Alfonso Svarinsko idėja įamžinti Kęstučio apygardos partizanų atminimą.

1946 metų vasarą A. Svarinskas buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

Į iškilmes buvo susirinkę žmonės iš visos Lietuvos. Dalyvavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, jaunieji šauliai, savivaldybių merai, kiti politikai. Tai progai skirtas šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, memorialas buvo pašventintas.

Partizanų auką žymi lauko koplyčia su kryžiumi, simbolizuojanti amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems. Koplyčios viduje ant santvarų pakabinta keletas varpų, jais skambinti galės atvykę lankytojai. Šalia koplyčios išdėstytos plokštės, ant kurių prikaltos lentelės su žuvusių partizanų vardais.

Memorialo įrengimo darbus atliko bendrovė „Projektas Karma“. Jie kainavo per 383 tūkst. eurų. Valstybė skyrė 300 tūkst. eurų, likusi suma – Raseinių rajono savivaldybės lėšos.

Visuomeninė organizacija Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga metų pradžioje pranešė renkanti pinigus, kad šalia minėto memorialo būtų pastatytas ir paminklas visiems Lietuvos partizanams. Tam tikslui Kryžkalnyje jie įsigijo didelį sklypą.

1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

„G. ž.“ inform.

Palikite komentarą apie straipsnį