Vakaro dalyviai. D. DANIELIAUS nuotr.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

„Tik meilė Tėvynei niekada nesibaigia“

Daiva STIMBURIENĖ

Kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorė

 Minėdami Lietuvos šimtmetį renkamės įvairias šventimo formas. Deltuvos kultūros namai puoselėja gražias ir prasmingas tradicijas, tad savaitgalį pakvietė visus į patriotinės ir pilietinės kūrybos vakarą „Tik meilė Tėvynei niekada nesibaigia“.

Šventėje dalyvavo Ukmergės kultūros centro (UKC) Vidiškių skyriaus folkloro kolektyvas „Ulyčia“ (vad. Stasė Navickienė), UKC Sližių skyriaus folkloro kolektyvas „Siemanys“ (vad. Stasė Novikienė), UKC Deltuvos skyriaus moterų vokalinis ansamblis ir romansinio dainavimo grupė „Svajos“ (vad. Kazimieras Piestinis). Mūsų svečiai parodė šimtmečio Dainų šventei skirtas programas, o šeimininkai padovanojo dainas iš parengtų savo pasirodymų.

Kad viltis neužgestų ir būtų lengviau pakelti sunkią dalią, tremtiniai, atplėšti nuo Tėvynės, kūrė ir dainavo dainas. Taip tremtyje ir lageriuose gimė šimtai dainų. Niekas neįstengs suskaičiuoti, kiek jų buvo sukurta, ne visos jos ir užrašytos. Tai, kas išliko, dainuojame mes, vakaro metu atliko ir folkloro kolektyvas „Ulyčia“, prisiminęs savo krašto partizanus ir programą pavadinęs labai jautriu pavadinimu „Sesutė takelį į miško kalnelį numynė basa…“

Scenoje pasirodęs Deltuvos skyriaus moterų ansamblis padainavo kelias dainas, viena jų – visiems gerai žinomas partizanų romansas „Su gandrais ir su lapais žaliais“.

Prieš 101 metus, 1917-ųjų liepos 25 d., būrelis drąsių Ukmergės rajono Sližių krašto žmonių pasipriešino Lietuvos okupantams vokiečiams, sumaniusiems iš lietuvių atimti duoną. Nelygioje kovoje gyvybę paaukojo aštuoni drąsuoliai. Šiuos įvykius savo programoje prisiminė ir jautriai perteikė Sližių skyriaus folkloro kolektyvas „Siemanys“.

Sušaudytos, graudžios, bet vis dėlto herojiškos dainos. Kiek jose daug drąsos, ryžto, pasiaukojimo bei meilės tautai ir savo artimui. Tačiau, matyt, atėjo laikas pagerbti mūsų partizanus ir jų atminimą ne tik raudomis, bet ir savo dainomis. Juk daina – kaip tam tikra meditacija. Tad vakarą lyriškomis melodijomis baigė UKC Deltuvos skyriaus romansinio dainavimo grupė „Svajos“.

Palikite komentarą apie straipsnį