Asociatyvi nuotrauka.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Meto švento belaukiant

Vilma MULEVIČIŪTĖ-SABALIAUSKIENĖ

Adventas – nuostabus, paslaptingas metas, kai norisi susisupus į šiltą megztinį skaityti knygas, kažką kurti ir mokytis naujų dalykų, susikaupti ir nurimti. Ukmergės kultūros centras nuo 2010 metų pirmąją advento savaitę rengia mielus susitikimus, edukacines pamokėles vaikams ir suaugusiesiems „Meto švento belaukiant“.

Gruodžio 3-ąją kviečia renginys „Molio gabaliukas – švilpiantis paukštukas“. Jo metu tautinio paveldo puoselėtoja, keramikė Vita Vaitkevičienė supažindins su keramikos menu ir istorija. Vaikai pasigamins paukštuką-švilpynę, meistrė juos glazūruos ir išdegs, kad darbeliai būtų stiprūs ir nesubyrėtų.

Gruodžio 4-ąją laukia „Žalvario burtai“. Kartu su juvelyre Vaida Druskyte susirinkusieji pasigamins archaišką juvelyrinį dirbinį: mokinukai – įvijinį žiedą, vyresnieji – pasaginę segę. Juvelyriniai dirbiniai Lietuvoje paplito žalvario amžiaus pradžioje (1600 m. pr. Kr.). Iš žalvario ir sidabro buvo daromi įvairūs papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, antsmilkiniai, žiedai, smeigtukai, kabučiai). Taip pat buvo puošiami ginklai, kario aprangos dalys, žirgo kamanos. Baltų moterys ir vyrai nešiodavo daug žalvario papuošalų. Tikėta, kad šis metalas ne tik saugo nuo blogos energijos, bet ir turi gydomųjų galių.

Gruodžio 6-ąją ukmergiškius kviečia popietė „Skudurinukė. Rištinės lėlės ir Kėdainių močiutės skrynios“. Tautinio paveldo puoselėtoja lektorė Loreta Steponavičienė pakvies susirišti lėlę. Remiantis pasakojimais, rištines lėlytes, vadinamas „kukulaičiais“, gamino ir mūsų prosenelės: „anų laikų mergaitės, mokėjo pasidaryti labai paprastutes lėlytes. Iš skiautės surišdavo kimštinę galvutę, rankeles, skepetėle apmuturiuodavo – štai ir kukulaitis“ (iš Aušros Petrauskienės knygos „Miestelis, kuriame gyvena lėlės“, 2014). Tokios lėlės gamybai nebuvo galima naudoti adatos. Lėlę gaminantis žmogus turėjo būti geros nuotaikos ir tyromis mintimis.

Gruodžio 7-ąją rengiama pasidainavimų popietė „Dzig dzig opapa“. Tai užsiėmimas, kur kūdikėliai, jų mamos ir tėčiai galės drauge žaisti ir išmokti lietuvių tradicinių lopšinių bei žaidinimų iš visos Lietuvos. Žaidinimai su vaiko rankomis, pirštais, įvairūs mylavimai, sūpavimai, kykojimai, jodinimai, glostymai, maldymai ir pakutenimai yra skirti ne tik nuraminti, prajuokinti, bet taip pat turi ir fizinio ugdymo paskirtį – lavina vaiko kūną ir koordinaciją. Šios dainelės skirtos išmokyti jau gebantį sėdėti kūdikį ar bepradedantį vaikščioti vaiką pačių paprasčiausių veiksmų: jis pamažu pratinamas kartu dainuoti ir atlikti kai kuriuos judesius savarankiškai (ploti, trepsėti, siūbuoti į šalis ir t. t.). Lopšinės ir vaikų migdymo tradicija Lietuvoje 2018 m. įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Lopšines dainuos etnomuzikologė Toma Grašytė-Jegelevičienė.

Gruodžio 9-ąją savaitę baigsime smagiame susitikime su astrologu Nagliu Šulija, kuriame sužinosite, „ką žvaigždės žada 2019 metams?“

Palikite komentarą apie straipsnį