LPS Ukmergės iniciatyvinės grupės 30-mečio renginys nesulaukė didesnio ukmergiškių dėmesio.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Aktualijos, Naujausi

Sąjūdžio pradžios minėjime žmonių minios nebuvo

Penktadienį, lapkričio 9-ąją, Kultūros centre surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Ukmergės iniciatyvinės grupės 30-mečio minėjimas. 1988-ųjų lapkritį, kai Ukmergėje virš Kultūros centro pirmą kartą buvo iškelta trispalvė atgimstančios Lietuvos vėliava, tai progai skirto renginio dalyviai užtvindė visą miesto centrą. Teigiama, jog tuomet renginyje galėjo būti 6-7 tūkstančiai žmonių. Šįkart prisiminti istorija tapusius įvykius susirinkusiųjų minios nesulaukta – organizatorių teigimu, atėjo mažiau nei šimtas ukmergiškių…

LPS 30-mečiui skirta šventinė programa prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo parapijos klebonas Šarūnas Petrauskas. Iš maldos namų, su trispalve priešakyje, ukmergiškiai atžygiavo prie Kultūros centro. Čia šventės dalyvius pasitiko Ukmergės meno mokyklos muzikos skyriaus pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Ričardo Kamarausko. Taip pat aikštėje dalyvavo šauliai – Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Ukmergės 1002-oji kuopa, vadovaujama Lino Kavaliausko. Į renginį atėjo Kultūros centro chorų, ansamblių atstovų, kitų ukmergiškių.

Minėjimą pradėjęs renginio vedėjas, Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivis Medardas Meškuotis priminė Sąjūdžio ištakas. 1988-iais mieste jau veikė Kultūros fondas, intelektualai rinkosi žiūrėti retų kino filmų klube „Disputas“, birželio pradžioje Deltuvoje, prie evangelikų reformatų maldos namų griuvėsių, talkos metu jau plazdėjo pirmosios tautinės juostelės. Pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas vyko rugsėjo 27 dieną tuometiniuose kultūros rūmuose, teatro studijos „63 kėdės“ patalpose. Tos pačios iniciatyvinės grupės pastangomis lapkričio 12-ąją virš kultūros rūmų suplazdėjo trispalvė. 1989 metų kovo mėnesį išėjo pirmasis Ukmergės sąjūdiečių leidžiamo laikraščio „Aistuva“ numeris…

Sveikinimo žodį ukmergiškiams ir sąjūdiečiams, kurie būrė, uždegė širdis kitiems, kad patikėtų Lietuvos laisve, tarė rajono meras Rolandas Janickas: „Jūs iškėlėte vėliavą ne tik ant šio pastato. Jūs su didžiuliu tikėjimu, kad mes kartu galime nuveikti didžius darbus, trispalves iškėlėte kiekvieno ukmergiškio širdyje“. Pasak mero, per tris dešimtmečius nuveikta daug ir didelių darbų, įvyko reikšmingų pokyčių.

Tylos minute pagerbti Ukmergės iniciatyvinės grupės nariai, kurie nesulaukė šios sukakties. Kaip teigė R. Janickas, mes turime tęsti pradėtus darbus: „Nėra lengva pakelti vėliavą, bet ne lengviau ją ir išlaikyti. Trispalvę turime nešti kiekvienas savo širdyje. Sąjūdžio dvasia, kuri skelbė, jog vienybėje yra galybė, turi būti kasdienis mūsų siekis“.

Į ukmergiškius kreipėsi LPS iniciatyvinės grupės narys, iniciatyvinės grupės narių klubo pirmininkas Romas Pakalnis. Jo žodžiais tariant, prieš trisdešimt metų tokie renginiai sutraukdavo gerokai daugiau žmonių, juose būta daugiau ryžto ir mažiau dejonių. Svečias teigė, kad mes visi kartu galime padaryti daug, ir ragino veikti. Linkėdamas tiems, kurie likę Lietuvoje, ištvermės kuriant savo valstybę, dirbant jos labui, R. Pakalnis išreiškė viltį, jog į Tėvynę grįš ir iš jos išvykusieji.

Susirinkusiuosius sveikino ir diplomatas, Ukmergės rajono garbės pilietis Vygaudas Ušackas. Kreipdamasis į aikštėje esantį jaunimą kraštietis priminė, jog pirmą kartą viešai trispalvę Vilniuje iškėlė studentai, 1988 metų liepos 1 dieną, vykstant tradicinei Baltijos šalių studentų dainių ir šokių šventei „Gaudeamus“. Lietuvos trispalvė tuo pačiu metu suplazdėjo tarp atlikėjų ir žiūrovų, Vingio ir Kalnų parkuose. Gausiai ir netikėtai pasirodžiusį valstybingumo simbolį išvydo milijonai prie televizorių ekranų sėdėjusių žiūrovų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. „Tuo žingsniu jaunimas parodė, kad myli savo Tėvynę, kad yra jos patriotai… Tikiu, kad ir čia esantis jaunimas, ir tie, kurie neatėjo, perims šlovingą laiminčios Lietuvos viziją, kad mes galime ir turime kurti tokią Lietuvą, kurioje visi galėtume oriai, laimingai gyventi. O tai mes padarysime taip, kaip ir prieš 30 metų – būdami vieningi…“ – kalbėjo V. Ušackas.

Taip pat renginyje prie Kultūros centro pastato įėjimo atidengta atminimo lentelė, primenanti, kad 1988 metų lapkričio 12 dieną ant šio pastato LPS Ukmergės grupės iniciatyva pirmą kartą iškelta trispalvė. Ją atidengiant nugriaudėjo Karo istorijos klubo atlikta patrankos salvė, skambėjo pučiamųjų orkestro „Džiaugsmo maršas“.

Šventinis minėjimas tęsėsi Kultūros centro didžiojoje salėje. Į trispalve papuoštą sceną Kęstutis Motiejūnas, vienas iš LPS Ukmergėje pradininkų, pakvietė savo bendražygius. Tai Julių Zarecką, pirmąjį Sąjūdžio leisto laikraščio „Aistuva“ redaktorių, teatro studijos „63 kėdės“ vadovą Vytautą Česnaitį, Vidą Krikštaponį, būrusį ukmergiškius į Baltijos kelią, Kęstutį Kadžių, tuomet buvusį dešimtoką, be jokios baimės talkinusį suaugusiems, į renginius vežusį mamos pasiūtą trispalvę, taip pat šviesios atminties Romo Klivio žmoną Loretą. Iš sostinės susitikti su ukmergiškiais atvyko Sąjūdžio metraštininkė Angonita Rupšytė. Prisimindama prieš 30 metų buvusius įvykius ji dėkojo tiems, kurie nebijojo, ėjo, darė darbus, kuriems kvietė Sąjūdis. Dėkodama aktyvistams ji ragino pamąstyti, ar viską padarėme, ar nesustojome pusiaukelėje, taip pat kvietė dalyvius nepamiršti rašyti Sąjūdžio istoriją.

Ukmergę pirmą kartą aplankiusi roko grupė „Bix“ su savo lyderiu Sauliumi Urbonavičiumi-Samu priešakyje šventinį minėjimą baigė koncertu, kuriame skambėjo prieš tris dešimtmečius sukurta muzika.

Kultūros centro fojė veikė nuotraukų, dokumentų paroda, buvo eksponuojama 1988 metų rudenį iškelta trispalvė.

AUTORĖS nuotraukos

Atminimo lentelę atidengė R. Janickas (kairėje) ir R. Pakalnis.

Scenoje – LPS Ukmergėje pradininkai ir svečiai – S. Urbonavičius-Samas, A. Rupšytė, R. Pakalnis.

[images cols=“four“ lightbox=“true“]
[image link=“24747″ image=“24747″]
[image link=“24745″ image=“24745″]
[image link=“24743″ image=“24743″]
[image link=“24741″ image=“24741″]
[/images]

Palikite komentarą apie straipsnį