Vepriškių renginį aplankė poetė L. Jankeliūnienė. Autorės nuotrauka.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Vakaronėje atgaivinome prisiminimus

Rasa ŠIMONIENĖ

Kultūros centro Veprių skyriaus renginių organizatorė

Tarsi akimirka prabėgo margaspalvė vasara, ilgai džiugino saulėtas auksinis ruduo. Baigę pagrindinius darbus, sulaukę žvarbesnio oro rinkomės į Veprių kultūros namus linksmai pasibūti vakaronėje „Pinsim pynę rudens“.

Mūsų renginį aplankė viešnia – poetė Leonora Jankeliūnienė, glaudžiai susijusi su Veprių kraštu. Gimusi ir augusi Pageležiuose, gyvenusi ir kūrusi Sližiuose, dirbusi Veprių vidurinėje mokykloje, visų mylima Leonora pristatė knygą „Prie geležingojo upokšnio“. Joje aprašyta gimtojo Pageležių kaimo istorija, žmonės, įžymūs kraštiečiai, Stimburių šeimos likimas, papasakoti mamos ir brolio tremties išgyvenimai ir likusiųjų patirtos skriaudos, stiprus noras siekti mokslo. Leidinyje rasime pagelažietiškos tarmės, poezijos, aprašyti dviejų stiprių moterų Emilijos ir Aleksandros likimai, daug fotonuotraukų. Skaitant kiekviename puslapyje jaučiama begalinė meilė savo gimtinei, žmonėms, noras išsaugoti nuo užmaršties svarbius kaimo, šeimos įvykius. Ši knyga – tai rašytinis paminklas Pageležių kaimui.

Tarsi pratęsdami vakaro prisiminimų temą žiūrėjome filmą. Veprių muziejininkė Eglė Žentelienė ir operatorius Vaidas Čekuolis sukūrė nuostabų filmą „Veprių krašto retrospektyva“. Jame matome senųjų Veprių nuotraukas ir tas pačias vietas, nufilmuotas dabar. Koplytėlės, Baltas kryžius, Veprių dvaras, bažnyčia, piliakalnis, tiltas, užtvankos, malūnai, mokyklos… girdimas vaikų klegesys, vandens šniokštimas, arklio kanopų bildesys, paukščio klyksmas. Nuotraukos iš 1923-1961 metų. Vaizdai tikrai skiriasi. Dabar daugiau medžių, krūmų, kai kurių pastatų jau nebėra.

Pasiklausę Veprių skyriaus instrumentinio ansamblio „Intermezzo“, kuriam vadovauja Edvardas Ratautas, atliekamų svaiginančių kūrinių, rinkome patiekalų konkurso nugalėtoją. Vakaro Šeimininke tapo Leonora Smailienė, pateikusi traškius kibinukus su jogurtiniu padažu, tortinį pyragą ir sveikuoliškus sumuštinukus.

Scenoje pasirodžius Želvos skyriaus kaimo kapelai „Želvelė“ (vadovas Vaclovas Butkus), žiūrovai šoko, kartu dainavo. Kapela sulaukė daug aplodismentų ir padėkų.

Smagiai pasibuvę drauge, skirstėmės turėdami peno apmąstymams – o gal reikia rašyti savo kaimo, šeimos prisiminimus, rinkti nuotraukas, neleisti išnykti istorijai…

Palikite komentarą apie straipsnį