Kryžių kalne.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Prasminga išvyka į Joniškį

Janina BADOKIENĖ

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai, keliaudami į susitikimus su kitų rajonų senjorais, stengiasi išnaudoti progą aplankyti žymias krašto vietas, užsukti į muziejus, apžiūrėti lankomą miestą.

Spalio pabaigoje organizuotos kelionės į Joniškį metu sustojome prie Kryžių kalno, kurio istoriją mums priminė Danutė Gelūnienė. Viduramžiais čia stovėjusi medinė pilis. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. XIX a. viduryje ant piliakalnio, vadinto Pilies kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai atsirado meldžiant Dievą sveikatos. Kiti teigė, kad kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Numalšinusi sukilimą caro valdžia šias statybas uždraudė. Tuomet maldingi žmonės pasirinko atokesnę vietą. Tarpukariu čia būdavo aukojamos šv. Mišios. Sovietų okupacijos laikotarpiu kelis kartus kalnas buvo apgriautas, sunaikinti visi jame sustatyti kryžiai, kuriuos žmonės dažniausia čia atveždavo nakčia. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kryžius imta statyti ir kalno papėdėje, nes viršukalnėje jie jau ėmė netilpti. 1993 m. rugsėjo 7 d. Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Kryžių kalne išgarsino jį visame pasaulyje. 2000 m. liepos 8 d. čia pašventintas pastatytas pranciškonų vienuolynas.

Išvykos metu apsilankėme ir netoli Joniškio esančiame miško parke „Plūgo broliai“. Jį įkūrė ūkininkas Vidmantas Šliarpas. Gėrėjomės ten esančiomis skulptūromis, voljere gyvenančiomis meškomis. Parke įrengtas ir senienų muziejus, o jame – reti žemės ūkio technikos eksponatai, įvairūs namų apyvokos daiktai, pagaminti daugiausia iš medžio. Čia yra senos medinės vygės, metalu kaustytos kraičio skrynios su didžiulėmis spynomis, naščiai vandeniui iš upės parsinešti, kubilai mėsai sūdyti, grūdams laikyti, medinės sviestamušės, indai iš beržo tošies kruopoms supilti, ornamentuotos indaujos, mediniai spragilai javams kulti ir daugelis kitų eksponatų, kurių pavadinimų net nežinojome.

Joniškyje yra išlikęs dviejų sinagogų kompleksas. Jį sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai – Baltoji sinagoga, statyta vėlyvuoju klasicizmo stiliaus periodu (1823 m.), ir Raudonoji sinagoga (1865 m.) su neogotikos architektūros elementais. Šie pastatai atstatyti ir restauruoti, pritaikyti kultūros reikmėms. Ukmergiškiai užsuko į Baltąją sinagogą, kurioje eksponuojama fotografijų paroda.

Mieste yra Lietuvoje išgarsėjęs Krepšinio muziejus, kurį įsteigė Leonas Karaliūnas, išleidęs ne vieną fotoalbumą, parašęs ne vieną knygą apie krepšinį ir krepšininkus. Jis mus pasitiko, supažindino su visomis ekspozicijomis. Joniškyje krepšinis pradėtas žaisti 1936 metais. Tarp eksponatų išvydome Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio, Modesto Paulausko ir kitų žinomų Lietuvos bei užsienio krepšininkų marškinėlius, jų sportinius batelius su autografais, įvairiuose čempionatuose iškovotus medalius, nuotraukas, proginius suvenyrus. Muziejuje taip pat yra legendinio Maiklo Džordano (JAV) viso ūgio figūra, autografas, dedikuotas šalies krepšinio puoselėtojui Stanislovui Stonkui, didžiausi, 53 numerio, sportiniai bateliai, priklausę ukrainiečiui Grigorijui Chižniakui, ir dar daug daug kitų eksponatų. Fotografavomės, pasėdėjome Krepšinio karaliaus soste, palikome savo autografus ant koridoriaus sienas puošiančių didžiulių Lietuvos krepšininkų nuotraukų.

Su Joniškio senjorais susitikome ne pirmą kartą. Šiame mieste lankėmės 2016-iais. O pernai joniškiečius buvome pasikvietę į renginį Ukmergėje. LPS Joniškio bendrijos pirmininkė Vanda Malūkienė džiaugėsi, kad senjorų tarpusavio draugystė tęsiasi, dėkojo, kad atvykome, paįvairinome, pagyvinome jų šventę. Klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė taip pat padėkojo už šiltą priėmimą, nuoširdumą. Susitikimo metu koncertavo Joniškio bend-rijos mišrus vokalinis ansamblis, Ukmergės kultūros centro bočių moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ (pranešėja Janė Juzėnienė, akomponavo Aurelijus Pampucha). Renginyje dalyvavo Joniškio rajono Kriukų pagrindinės mokyklos forumo teatro „Savas“ jaunosios aktorės su vadove Ligita Eitkevičiene. Forumo teatro išradėjas yra brazilas Augustas Boalis. Ši teatro forma nuo kitų skiriasi tuo, kad žiūrovai yra ir aktoriai, vaidinimas nėra baigtinis, jis nuolat kinta pagal žiūrovų siūlymus. Iš čia kilo ir pavadinimas žiūrovas-aktorius, nes forumo teatre niekas negali išlikti pasyviu stebėtoju. Mokinės vaidino situacijas autobuse, šeimoje. Mums, žiūrovams, reikėjo užduoti klausimus veikėjams, teikti siūlymus situacijai gerinti, ką galima būtų pakeisti. Į vaidinimą buvo įtraukti žiūrovai, kurie turėjo atlikti pakeistų veikėjų roles. Nors situacijos buvo ir ne visai linksmos, tačiau juoko protrūkius iššaukė ekspromtu sukurti senjorų vaidmenys. Juokavome, kad klube „Viltis“ reikėtų įkurti dramos būrelį, nes mūsų nariai atskleidė savo aktorinius sugebėjimus.

Visi įsijungėme į Joniškio senjorų ir L. Eitkevičienės organizuotus žaidimus, šokome, dainavome. Važiavome namo prasmingai, maloniai pabendravę, pasisėmę geros nuotaikos, sužinoję nemažai naujo.

Prie Joniškio krepšinio muziejaus.

Palikite komentarą apie straipsnį