Partizanų takais – kartu su širvintiškiais

Elena LIUTKUTĖ

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės filialo nariai kartu su bičiuliais iš Širvintų dalyvavo žygyje Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų takais. Šios apygardos partizanai veikė keliuose rajonuose – Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Kaišiadorių, Jonavos. Toks žygis organizuotas jau ne pirmą kartą.

LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė papasakojo, jog su širvintiškiais – sąjungos nariais bei gimnazistais, kuriems vadovavo šio rajono filialo pirmininkė, savivaldybės mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, susitiko Šešuoliuose. Pakeliui Širvintų atstovai buvo sustoję Anciūnuose, prie partizanų žuvimo vietos.

„Žygeivius kartu su miestelio bendruomene bei atėjusiais šešuoliečiais pasitikome prie Laisvės paminklo. Sugiedojame Lietuvos himną, Liaušių kolektyvas „Ievužė“ padainavo partizanų dainų, kurioms pritarė visi susirinkusieji“, – sakė A. Kalesnikienė.

Žygio dalyviams Ukmergės filialo pirmininkė pristatė numatytą programą, supažindino su partizanų kovomis, vykusiomis šiuose kraštuose, pasidalino žiniomis apie didžiausių mūšių vietas.

Šešuoliuose dirbantis Liaušių kultūros namų renginių organizatorius Stanislovas Budraitis papasakojo apie Šešuolių istoriją, praeitį, dabartį ir pakvietė bendruomenės namuose aplankyti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą fotografijų parodą „Šešuolių parapijos gyvenimo 100 fotoakimirkų“.

„Už nuoširdumą ir vaišingumą dėkojame Šešuolių seniūnaitei Genovaitei Petrikienei ir bend-ruomenės nariams. Jie visiems žygio dalyviams paruošė gausų vaišių stalą. Pasivaišinę ir apžiūrėję parodą tęsėme savo žygį. Dalis žygeivių sėdome į autobusą, o kiti, vadovaujami buvusio Lietuvos kariuomenės savanorių bataliono vado, atsargos majoro Vidmanto Leščiaus, partizanų takais link Kazimieravos keliavo pėsčiomis“, – kalbėjo A. Kalesnikienė.

Pasak V. Leščiaus, jis žygeiviams papasakojo apie partizanų kovas prieš sovietų valdžią, vykusiais Lietuvoje 1944-1953 m. laikotarpiu. Jaunoji karta buvo supažindinta su pasipriešinimo organizacija ir struktūra, partizaninio karo etapais.

Moksleivius domino partizanų veiklos formos, kovos su okupacine valdžia taktika, partizanų stovyklavietės – žeminės ir bunkeriai bei slėptuvės, jų paskirtis, gyvenimo sąlygos.

Atsargos majoras žygio dalyviams paruošė ir praktinę užduotį – jie tapo „partizanais“. Gavę užduotį žygeiviai privalėjo ties Kazimieravos kaimu surengti priešui pasalą.

Kiti žygio dalyviai sustojo prie pušies, kur yra įrengta koplytėlė žuvusiam partizanų ryšininkui atminti, po to stabtelėjo prie sudegintos H. Šmigelskienės sodybos, kur buvo nužudyti du partizanai. Čia uždegtos žvakutės, suskambo „Ievužės“ daina…

Pakeliui link Pilionių kaimo S. Budraitis papasakojo apie vieną iš seniausią šio krašto kryžių, apie savo surinktą medžiagą ir išleistą knygą apie koplytstulpius ir kryžius.

Visi žygio dalyviai susitiko prie Kaziemieravos atminimo kryžiaus, kurį įamžinant 1946 metų sausį vykusį vieną didžiausių DKA B bataliono mūšių su okupantais pastatė monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Prisiminti visi žuvusieji, jų atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo padėta gėlių, uždegtos žvakelės.

Toliau žygis tęsėsi Želvoje. Čia aplankyti 1918 metų savanorių kapai, esantys Želvos bažnyčios šventoriuje. Po to graži eisena visų dalyvių su vėliavomis ir dainomis per Želvos miestelį patraukė link Baltojo kryžiaus, kur buvusioje žvyrduobėje buvo užkasti 103 partizanai.

Sugiedojus himną Širvintų vicemerė I. Vasiliauskienė įteikė Ukmergės tremtiniams atminimo dovanas, o Ukmergės tremtiniai visiems dalyviams dovanojo atminimų knygą „Igarkos tremtiniai“.

„Labai džiugu, kad žygyje dalyvavo ne tik vyresnės kartos žmonės, bet ir daug moksleivių, visi maloniai ir nuoširdžiai bendravome. Žygeiviams taip pat patiko įdomūs istorikų pasakojimai. Tai buvo tikra patriotinė pamoka“, – sakė A. Kalesnikienė.

Atsargos majoro V. Leščiaus (dešinėje) vadovaujami žygeiviai pėsčiomis nuėjo 8 kilometrus.