Asociatyvi nuotrauka.

Naujausi, Nuomonių telefonas

Už lankstinukų brukimą – bauda

Laikraščio skaitytoja, gyvenanti Anykščių g. Nr. 31, teiravosi, ką reikėtų daryti, kad į pašto dėžutes nebūtų dedami įvairūs reklaminiai lankstinukai, žurnaliukai bei kiti nepageidaujami leidiniai. Daugiabučio gyventoja ant savo pašto dėžutės yra užklijavusi įspėjimą, kad nepageidauja jokios reklamos. Tačiau, kaip ji sakė, platintojai nepaiso šio užrašo ir brukte bruka skrajutes, žurnalus ir pan. Moteris piktinosi, jog visa ta makulatūra kemšama per prievartą, todėl sulamdomi, suplėšomi prenumeruojami laikraščiai, mokesčių pranešimai, laiškai.

Nežinau, ką daryti, kur kreiptis, kad platintojai atsižvelgtų į mano pageidavimą. Negi turiu stovėti prie pašto dėžutės, laukti, kada, kas atneš kokį leidinį, ir bartis, pyktis ar iš pasalų fotografuoti? Labai norėčiau sulaukti patarimo iš vartotojų teisių gynėjų“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi moteris.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė, komentuodama ukmergiškės priekaištus, priminė, jog Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, o šio tesės akto 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Vartotojai, kurie į savo pašto dėžutes gauna komercinės veiklos subjekto reklamą, kurios nenorėtų gauti, ant dėžutės turėtų užsiklijuoti aiškiai matomą lipduką su užrašu „Reklamos gauti nepageidauju“. Jei į dėžutę, ant kurios užklijuotas toks lipdukas, reklama yra toliau teikiama, vartotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikdami pasirašytą prašymą bei pridėdami nepageidaujamos reklamos teikimą pagrindžiančius įrodymus (skleistos reklamos – lankstinuko, reklaminio leidinio ar pan. kopiją) bei pašto dėžutės nuotrauką, kurioje matytųsi, jog ant jos yra įrašas „Reklamos gauti nepageidauju“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka tyrimą dėl nepageidaujamos reklamos teikimo ir nustačiusi pažeidimą skiria įstatyme numatytas sankcijas“, – aiškino G. Nenartavičiūtė, kokių veiksmų ukmergiškei reikėtų imtis.

Taip pat ji informavo, kad už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 EUR baudas. Pakartotinai po kreipimosi nepageidaujamą reklamą gavę vartotojai turėtų apie tai dar kartą pranešti. Tokią reklamą teikiančioms įmonėms taikomos didesnės sankcijos – iki 34 754 EUR.

Pasak Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėjos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolat sulaukia vartotojų skundų dėl nepageidaujamos reklamos teikimo – per 2018 m. pirmą pusmetį gauta apie 40 vartotojų skundų ar pranešimų.

G. Nenartavičiūtė atkreipė dėmesį, kad tyrimo dėl nepageidaujamos reklamos teikimo į pašto dėžutę procedūra yra sudėtinga, nes vartotojai ne visada gali pateikti įrodymus, be to, dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai reklamą į vartotojų pašto dėžutes permeta kaimynai ar žaidžiantys jų vaikai.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    Sveiki,siuo poziuriu turiu savo nuomone-esu laiskininke,mes dabar reklamu nesiojame labai mazai-viska pereme kurjeriai,taciau pastebiu,jog nors mes ir nededame reklamu i tas dezutes kur uzrasyta,taciau kita diena jose vistiek reklamu buna prikista.ISVADA-kaimynai specialiai,tycia reklamas deda i tokias dezutes.Ir kaip irodyti,kad mes nedejome?O be to kas irodys,kad platintojai idejo-juk jie irgi ne kvailiai?