Klubo delegacija su bičiuliais.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Išvykoje pas partnerius prisiminėme Palangos istoriją

Janina BADOKIENĖ

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ delegacija viešėjo Palangoje, kur dalyvavo bendrame renginyje su senjorais iš Telšių ir šeimininkais.

Kelionės dalyviai jau ir nebeskaičiavo, kiek kartų lankėsi kurorte. Atrodo, kad Palangą puikiai pažįstame visi, bet ar žinome jos istoriją? Kelionės metu ją trumpai ir prisiminėme.

Žemaičiai šį miestą vadina Palonga. Manoma, kad šioje teritorijoje žmonės gyveno dar prieš mūsų erą. Tačiau pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m., danams užėmus kuršių Palangos pilį. 1253 m. balandžio 5 d. Palanga minėta Livonijos ordino kronikoje, tai ir laikoma miesto įkūrimo data. XIII-XVIII a. šių apylinkių gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmetamą gintarą. Tuo metu čia jau vyko ir prekyba – vietiniai gyventojai gintarą, kailius, medų mainydavo į pirklių atvežtas prekes. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Miestą ne kartą puolė danai, švedai, Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. 1435 m. gruodžio 31 d. pagal Brastos sutartį Palanga priskirta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK).

Visi esame girdėję, kad Trakų, vėliau LDK kunigaikštis Kęstutis iš Palangos išsigabeno vaidilutę Birutę, kuri tapo jo žmona ir Vytauto motina. Tai įvyko 1343 m.

Išlikę dokumentai rodo, kad 1540 m. Palangoje jau buvo bažnyčia, bet medinius pastatus ne kartą niokojo gaisrai. Dabartinė neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo statoma 1897-1907 m. Dabar jau galima bokšto laiptais pakilti į 21 metro aukščio apžvalgos aikštelę ir pasigėrėti miesto bei atsiveriančios jūros vaizdais.

Viena iš seniausių ir labiausiai visiems mums žinomų tradicijų kurorte – saulės palydos į jūrą ant pėsčiųjų tilto. Tai prasidėjo, kai anglai iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos gavo teisę plėsti Palangos uostą ir 1589 metais pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti. Tiltas keitė vietą, buvo griaunamas uraganų. Dabartinis tvirtas tiltas pastatytas 1998 m., yra 470 m ilgio.

1824 m. Palangą iš generolo Ksavero Neselovskio už 177 171 sidabro rublį nusipirko caro armijos pulkininkas grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Grafai Tiškevičiai valdė Palangą 116 metų. Jų nuopelnams reiktų priskirti čia sukurtą dvaro ansamblį su parku, neogotikinę Birutės kalno koplyčią, Palangos progimnazijos finansavimą, naujosios bažnyčios statybos Palangoje rėmimą ir kt. Nuo M. J. Tiškevičiaus laikų Palanga pradėjo garsėti ir kaip kurortas prie Baltijos jūros.

Tiesa, kažkada Palanga buvo Latvijos teritorijos dalimi. Latviai priklausė Kuršo gubernijai, prie kurios 1819 metais priskirta ir Palangos sritis. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. buvo imamasi visų diplomatinių derybų, kad Palangą Latvija grąžintų Lietuvai. Tik 1921 m. kovo 30 d. ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai. Tai buvo škotų diplomato Džeimso Jango Simpsono vadovaujamos komisijos nuopelnas. Jo vardu mieste yra pavadinta gatvė.

Daugelis iš mūsų esame ne kartą aplankę Gintaro, Tremties ir rezistencijos muziejus, Birutės parką, Birutės kalną, vietos bažnyčią, daugybę kartų vaikščiojome J. Basanavičiaus gatve. O ši gatvė anksčiau buvo vadinama Tiškevičiaus gatve – bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.

Šiuo metu Palangoje gyvena 15 385 gyventojai.

Laikas važiuojant link jūros neprailgo. Pasiekę Kryžkalnį, išlipome apžiūrėti ten esančio memorialo. Idėją jo statybai pateikė mūsų kraštietis, kunigas, partizanas, Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvis Alfonsas Svarinskas ir siūlė jį skirti Kęstučio apygardos partizanams, kurių gretose jis pats kovojo. Paminklas pradėtas statyti 2007 m., o atidengtas tik šiemet. Laiptais kilome iki koplyčios, kuri, kaip pasitikslinome, yra 15 m aukščio su 19 m nerūdijančio plieno kryžiumi. Šalia yra dešimt plokščių su iškaltais 1 137 partizanų vardais, pavardėmis ir slapyvardžiais. Kadangi buvo ankstyvas laikas, į koplyčią nepatekome. Kaip pasakojo joje lankęsi mūsų bendrakeleiviai, viduje yra kunigo A. Svarinsko skulptūra, koplyčioje esančiais varpais gali skambinti lankytojai.

Atvykę į Palangą susiradome „Pušyno“ poilsio namus, kurių salėje ir vyko planuotas renginys. Į LPS Palangos miesto bendrijos „Bočiai“ organizuotą draugystės vakarą „Ruduo – turtingas ir prasmingas metas“ taip pat atvyko ilgamečiai mūsų draugai – Telšių senjorai. Visus pasveikino Palangos bendrijos pirmininko pavaduotoja Judita Aleksandravičienė. Kalbėjo ir Ukmergės klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė, Telšių bendrijos pirmininkas Kajatonas Šliogeris, savo eiles skaitė palangiškė Janina Vambutienė. Šeimininkai visiems padovanojo po nuostabiai kvepiantį levandų maišelį.

Vėliau vyko saviveiklininkų koncertas. Klubui „Viltis“ atstovavo Ukmergės kultūros centro bočių moterų vokalinis ansamblis „Lyra“, akomponavo Aurelijus Pampucha, vedėja Janė Juzėnienė. Dainas paįvairino šokių kolektyvo „Radasta“ atliekamas valsas. Dainavo klubo duetas Marija Krupoviesienė ir A. Pampucha. Taip pat koncertavo Valmantas Naraškevičius.

Šia išvyka pradėjome vykdyti Ukmergės savivaldybės remiamą kultūrinės pažintinės veiklos projektą „Kultūrinės įvairovės mainai“. Palangos senjorai yra mūsų projekto partneriai. Su jais tarėmės dėl tolesnio bendradarbiavimo, projekto vykdymo sklaidos.

Prie memorialo Kryžkalnyje.

Puiki nuotaika pajūryje.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas