Miestelio centre pasodintas ąžuoliukas.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra, Naujausi

Sodino šimtmečio medį ir mintimis keliavo po mylimą Želvos kraštą

Rasa POVYLIENĖ

Želvos gimnazijos mokytoja, Želvos bendruomenės narė

Artėja į pabaigą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metai. Jie baigiasi, bet dėmesys tėvynei, jos praeičiai, tradicijoms niekada neišseks. Per tuos metus miestuose, miesteliuose – visoje Lietuvoje – vyko daugybė įvairių renginių, akcijų, subūrusių patriotiškai nusiteikusius tautiečius.

Želviškiai minėti Lietuvos šimtmetį irgi pradėjo pačioje metų pradžioje – Sausio 13-ąją, vėliau vyko Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Liepos 6-ajai skirti renginiai, rugpjūčio pradžioje – gausų būrį sukvietusi Kraštiečių šventė.

O štai neseniai, spalio 21-ąją, Želvos krašto žmonės vietos bendruomenės ir kultūros namų vėl buvo sukviesti į dar vieną šimtmečio šventę „Lietuvos šimtmečio metus bebaigiant“.

Planuojant renginį buvo numatytas ne vienas svarbus momentas, tad norėjosi, jog į jį atvyktų kuo daugiau želviškių bei šio krašto svečių. Svarbiausi šios dienos akcentai – šimtmečio medžio sodinimas miestelio centre ir naujo leidinėlio apie Želvą „Dešimt turistinių maršrutų po Želvos kraštą“ – šimtmečio dovanos visiems želviškiams – pristatymas. Šventę paįvairino ir koncertai: patriotines dainas susirinkusiems dovanojo liaudiškos muzikos kapela „Želvelė“, o puikią šventinę nuotaiką kūrė svečias iš Balninkų Raimondas Pusvaškis, save vadinantis patriotiškai bei žaismingai – „Balninkų bernioku“.

Gausus susirinkusių dalyvių būrys nenuvylė organizatorių. O ir diena pasitaikė saulėta, graži – puiki tokiam renginiui, kurio dalis vyko po atviru dangumi. Šimt-mečio medis – glaustašakis ąžuolas, parūpintas buvusio kraštiečio girininko Algio Stanionio, šiuo metu gyvenančio Kauno rajone, Romainiuose, buvo sodinamas istoriniame Želvos centre, netoli Dariaus ir Girėno aikštės, skverelyje, kur šiuo metu stovi paminklas Želvoje gimusiam Nobelio premijos laureatui Aaronui Klugui. Galbūt galima buvo šia proga pasodinti Želvoje visą ąžuolų giraitę, bet rasti laisvą erdvę miestelyje ne taip ir paprasta… Ir vienam medeliui vietos teko paieškoti – tai buvo Želvos bendruomenės pirmininko, girininko Gintauto Povyliaus rūpestis. O ąžuoliuką sodino ne vieno žmogaus rankos: G. Povyliaus pakviesti, jam talkino sūnus Kristijonas, šių metų ,,Misijos Sibiras“ dalyvis, Laumėnų bendruomenės atstovas, Želvos bičiulis Justinas Bružas bei želviškis Laurynas Petniūnas su sūneliu (beje, pastarasis buvo vienas iš jauniausių šventės dalyvių). Kol buvo sodinamas medis, skambėjo ,,Želvelės“ dainos – apie Želvą, Lietuvą bei ąžuolus, apie viltį, kad dar ilgai būsim, gyvuosim…

Šventė tęsėsi jaukioje kultūros namų salėje. Čia buvo pristatytas leidinys – keliautojo gidas „Dešimt turistinių maršrutų po Želvos kraštą“, išleistas įgyvendinant kūrybinį Ukmergės savivaldybės finansuotą projektą. Prie leidinio finansavimo prisidėjo ir Želvos krašto rėmėjai VšĮ „Auxilium projektai“. O savo darbą pristatė jį rengusios gimnazijos muziejaus vadovė Zita Kriaučiūnienė ir šių eilučių autorė. Nors leidinys nedidelis, 39 puslapių, bet želviškiams ir šio krašto svečiams turėtų būti įdomus – tokio Želva dar neturėjo. Aprašyta 10 galimų maršrutų keliauti po Želvos apylinkes ir plačiau. Trumpiausias – po Želvos miestelį lankant įdomesnes jo vietas, tolimiausias siekia Giedraičius (21 km) – tai kelionė Lietuvos savanorių takais. Patogumo ir aiškumo dėlei parengti žemėlapiai, naujų žinių suteikia aprašymai, o vaizdumo – įvairios nuotraukos. Kai kurie iš šių maršrutų želviškiams žinomi, galbūt patyrinėti, bet rasime ir naujovių: išsamiai aprašytos Gursčių kaimo (Tolučių apylinkės) įdomybės: pilkapiai, senosios kapinaitės, buvusi dvaro sodyba, pristatomas dar ne visiems žinomas Mikalajūnų sodybos muziejus Dvareliškių kaime, primintas ir Smetonkalnio mūšis bei kalnelis šalia kelio Ukmergė–Želva, kur sovietmečiu stovėjo paminklinis akmuo šiam mūšiui atminti.

Leidinys įdomus, aktualus turėtų būti ne tik vietos žmonėms: reikia manyti, jis sulauks ir šio krašto svečių dėmesio, ypač jaunimo, atvykstančio pasisvečiuoti pas senelius, kitus giminaičius. O pristatydamos leidinį mes, jo rengėjos, įvadiniame žodyje parašėme: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savo gerai nemokėti“,– yra pasakęs žinomas lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis. Perfrazuojant šį populiarų posakį galima paantrinti: „Gėda po svetimus kraštus keliauti, savojo gerai nepažinus.“

Taigi šis kuklus leidinėlis tebūna priemonė tai „gėdai“ nuplauti – leiskimės į keliones po gimtąjį Želvos kraštą – pėsti, važiuoti dviračiais ar automobiliais, pasikvietę gimines, draugus, kaimynus. Pakeliausite ir patirsite, kiek įdomių, dar neatrastų, o gal matytų, bet jau pamirštų vietų mūsų gimtinėje. Tad pirmyn prasmingu tėviškės, kartu ir Lietuvos pažinimo keliu.“

Turime viltį, jog šie „Dešimt maršrutų“ sulauks dėmesio ir bus reikalingi dažnam želviškiui ar šio krašto svečiui – jaunam ar vyresniam. Ne vieno teigiamo įvertinimo sulaukta jau pirmąją leidinio pristatymo dieną. Tuo išties džiaugiamės… O susidomėję leidinėliu jo turėtų ieškoti Želvos gimnazijos muziejuje.

Išklausę „Dešimties maršrutų“ autorių šventės dalyviai dar ilgai nesiskirstė: sklaidė visiems padovanotą leidinį, klausėsi skambių R. Pusvaškio atliekamų dainų, bendravo, vaišinosi. Tokios bendruomeniškos šventės – ne tik galimybė dalyvauti meninėje renginio dalyje, bet ir proga susitikti seniai matytą pažįstamą, iš toliau atvykusį kraštietį, pasišnekučiuoti, pasidžiaugti buvimu kartu.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metai baigiasi, bet renginių, susitikimų Želvoje, reikia manyti, netrūks, o dėmesį bei meilę gimtinei, norą kuo geriau pažinti ją žadins keliautojo gidas „Dešimt turistinių maršrutų po Želvos kraštą“.

AUTORĖS nuotraukos

Naujojo leidinio viršelis.

Šventės dalyviai prie pasodinto šimtmečio ąžuoliuko.

Palikite komentarą apie straipsnį