Portugalija: maurų pilys, vandenyno didybė ir vieta, kur baigiasi žemė (4)

Ypač religinga šalis

Portugalija – ypač religinga šalis: 97 proc. gyventojų yra Romos katalikai. Čia žmonės visais amžiais ypatingai garbino šv. Mergelę Mariją, tikėdami, kad ji saugo juos nuo sunaikinimo islamo vergijos metais, gina nuo svetimšalių užkariautojų. 1646 metais Portugalijos nepriklausomybės atstatytojas karalius Jonas IV iškilmingai paaukojo šią šalį Nekaltai Pradėtajai Mergelei, kaip jau buvo padaręs karalius Alfonsas Henrikas 1142 metais, po lemtingos pergalės prieš musulmonus maurus.

Kaimas pavadintas maurų pricesės vardu

Portugalijoje yra ir viena labiausiai piligrimų iš viso pasaulio lankomų vietų – Fatima, esanti šalies viduryje, Santarém srityje, netoli Leirijos. Kaimas pavadintas XII amžiaus maurų princesės vardu. Ji buvo galingo arabų kunigaikščio, įsitvirtinusio pietinėje Portugalijoje, duktė. Vieno žygio metu ją pagrobė portugalų armijos vadas Don Gonzalas. Mergaitė sutiko priimti katalikų tikėjimą ir buvo pakrikštyta Oureana (Auksės) vardu. Miestelis, kuriame atšvęstos Don Gonzalo ir Oureanos vestuvės, imtas vadinti Ourem. Don Gonzalas neilgai džiaugėsi savo šeimynine laime – Oureana mirė. Negalėdamas rasti ramybės, vyriškis tapo vienuoliu cistersu. Žmonos kūną jis perkėlė į vieną kaimą už 6 km nuo Ouremo, kuriam prigijo vardas Fatima.

Pranešė tris žinias

Skaičiuojama, kad kasmet Fatimą aplanko apie 6 mln. piligrimų.

 Tikintieji į šią vietą pradėjo plūsti po to, kai 1917 metais, nuo gegužės iki spalio, 13 dienomis, trims vaikams – Liucijai, Pranciškui ir Jasintai, šešis kartus pasirodė šv. Mergelė Marija. Dešimtmetė Liucija Santos su pussesere Jasinta Marta ir pusbroliu Fransisku gegužės 13-ąją upės salos ąžuole išvydo švytinčią figūrą, kuri paliepė sugrįžti prie medžio po šešių mėnesių. Spalio 13-ąją su vaikais susirinko 70 tūkst. piligrimų. Jie iš karto po to, kai vaikams apsireiškė Dievo Motina, savo akimis išvydo besisukantį ugnies kamuolį. Neįprastas ir mokslininkų nepaaiškintas reiškinys netgi buvo užfiksuotas nuotraukose.

Vienintelė Liucija girdėjo „Fatimos paslaptis“, kurias šv. Mergelė Marija pranešė per paskutinį apsireiškimą. XX amžiaus pabaigoje buvo spėliojama, kokias tris žinias 1917 m. yra pasakiusi Marija piemenukams. Pirmosios dvi žinios atskleistos apie 1940–1950 metus. Pirmoji – apie Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir Antrojo pradžią, antroji – apie komunizmo atsiradimą ir žlugimą, tačiau trečiąją Vatikanas ilgai laikė paslaptyje. 2000 metais oficialiai buvo pranešta, kad trečioji žinia buvo apie 1981 m. pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II. Ši žinia buvo pranešta per piemenėlių Pranciškaus ir Jasintos beatifikacijos ceremoniją.

Paskelbė piligrimystės vieta

1930 m. spalio 13 d. Leirijos vyskupas pripažino vaikų patyrimus kaip šv. Mergelės Marijos apsireiškimą. Tais pat metais popiežius kaimą paskelbė piligrimystės vieta. Pranciškus ir Jasinta mirė praėjus keliems metams po apsireiškimo nuo gripo epidemijos. O vyriausioji Liucija sulaukusi pilnametystės įstojo į vienuolyną ir mirė 2005 metais.

1928 metais Fatimoje buvo pradėta statyti bazilika, kuri baigta 1953 m. Jos bokštas – 65 m aukščio. Greta šventovės yra ligoninės ir poilsio nameliai, didelė aikštė su maža Apsireiškimo kapela. Teigiama, kad Fatimoje yra pasveikę nemažai žmonių. 1967 m. gegužės 13 d., sukakus 50 metų nuo pirmojo apsireiškimo, Fatimoje susirinko beveik milijonas žmonių, o popiežius Paulius VI čia laikė Mišias ir meldėsi už taiką.

2007 m. Fatimoje iškilo dar viena bažnyčia – modernesnė Šventosios Trejybės bazilika, kurioje vienu metu gali melstis apie 9 000 maldininkų.

Kuo didesnė žvakė, tuo efektyvesnė?

Kadangi Fatima – daugelio krikščionių geidžiama aplankyti vieta, nuvažiavome ir mes. Vykome pavakare – kai buvo aukojamos vakarinės Mišios. Šįkart maldininkų nebuvo daug – privažiavome prie pat bazilikos aikštės. Kai išlipome, iš karto tvokstelėjo degančių žvakių kvapas. Pradėjome dairytis, kur jos deginamos, tačiau nieko nepamatėme. Tik kai atėjome į aikštę, išvydome pastatėlį ir virš jo virstančius dūmus. Čia atvykusieji nešė žvakes ir jas degino už save, artimuosius bei mirusiuosius. Žvakių buvo galima nusipirkti kitoje, šalimais esančioje, patalpoje. Įvairių dydžių jos kainavo nuo 50 centų iki 3 eurų. Beje, niekas nestebėjo, įdedi į dėželę pinigus ar ne – žvakes galėjai paimti ir nieko nesumokėjęs.

Kai kas pirko kuklesnes žvakutes, kiti gi buvo įsitikinę, kad kuo didesnė žvakė, tuo ji bus efektyvesnė. Viena moteris pačių ilgiausių žvakių didžiulį glėbį nešė lyg malkas…

Įspūdinga aikštė, bazilika, paliko didžiulį įspūdį. Tačiau labiausiai sukrėtė vaizdai, kai piligrimai keliais ėjo maldaudami Dievo malonės. Ypač sugraudino jaunos merginos, prilaikomos artimųjų, kelionė klūpant.

„Šventi“ viešbučiai, restoranai

Į Fatimą plūstančių piligrimų iš viso pasaulio laukiama išskėstomis rankomis. Atvykusiems pasimelsti miestelyje skirti ir prabangūs viešbučiai, restoranai, ir kuklesni nakvynės namai, kavinukės. Kaip sakoma – paslaugos kiekvienam pagal kišenę. Kad atvykėliai yra ypatingoje vietoje, primena ir „šventi“, pavadinimai – pavyzdžiui, viešbučiai „Hotel Aleliuja“, „Hotel Santa Maria“ ar Šventojo Kryžiaus restoranas.

B. d.

AUTORĖS nuotr.

Pamaldose dalyvauja ir trys „piemenėliai“.

Atvykusieji degina žvakes už artimųjų sveikatą, mirusiuosius.