„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Žmonės

Giminaičiai pagerbė šviesuolio kunigo atminimą

Milda KITKAUSKAITĖ-KERŠANSKIENĖ

Rugpjūčio 26-ąją Kikučių giminės atstovai rinkomės Šešuolių bažnyčioje į šv. Mišias, kurios buvo skirtos pagerbti vieną iš mūsų protėvių – šviesuolį profesorių ir kunigą Antaną Kikutį-Kitkevičių.

Jis gimė Šešuolių parapijos Anciūnų kaime gyvenusio Igno Kikučio šeimoje. 1817-1824 m. mokėsi šešiaklasėje bernardinų mokykloje Troškūnuose. 1825 m. įstojo į Vilniaus vyskupijos dvasinę seminariją. Baigęs studijas gavo teologijos magistro laipsnį ir buvo įšventintas į kunigus. Vikaravo Maišiagaloje, gimtojoje Šešuolių parapijoje, kitur. 1839 m. kunigas A. Kikutis – jau Vilniaus dvasinės akademijos profesorius. 1842 m. perkėlus šią akademiją į Peterburgą, jis tapo Vilniaus seminarijos rektoriumi. Pablogėjus sveikatai A. Kikutis paskirtas Nemenčinės bažnyčios klebonu.

Svarbiausias profesoriaus literatūrinis darbas – 1848 m. išleista knyga „Šventųjų Tėvų himnai“. Šio lenkiško giesmyno pabaigoje pateikė šešiolikos giesmių vertimus į lietuvių kalbą. Dėl knygos leidybos artimai bendravo su Motiejumi Valančiumi. Už knygas gautą pelną autorius skyrė sudegusios Nemenčinės bažnyčios atstatymui. Bene labiausiai mūsų giminaitis išgarsėjo išvertęs į lenkų kalbą Antano Strazdo giesmę „Pulkim ant kelių“. A. Kikutis mirė 1857 m., palaidotas Nemenčinės kapinėse. Jo vardu šiame miestelyje pavadinta gatvė.

Pagerbti profesoriaus ir kunigo A. Kikučio-Kitkevičiaus atminimą giminę sukvietė energinga ir veikli mūsų giminaitė ukmergiškė Alfreda Kikutytė-Verbickienė. Šv. Mišias koncelebravo Šešuolių parapijos klebonas Egidijus Kazlauskas. Po jų vykusios agapės metu Filomena Kitkauskaitė-Šeduikienė susirinkusiuosius supažindino su A. Kikučio biografija. Mūsų giminaitis Henrikas Kikutis prisiminė, kad jų namuose buvo kunigo A. Kikučio knygelių, ant sienos kabėjo jo portretas. Taip pat bažnyčioje buvo gražiai papuoštas altorėlis su A. Kikučio portretu.

Karai, santvarkų kaitos išblaškė gimines. Taip pat pakito ir pavardė – iš Kikučių tapo Kitkevičiais, Kitkauskais.

Visi giminės atstovai dėkojame Alfredai, kuri paragino susirinkti ir prisiminti, pagerbti šviesuolį mūsų giminaitį – profesorių, rektorių, rašytoją, kunigą A. Kikutį-Kitkevičių. Taip pat esame dėkingi Šešuolių parapijos klebonui E. Kazlauskui, kuris kartu pagerbė mūsų giminės kunigą. E. Kazlauskas pasidžiaugė, kad pirmą kartą būrin susirinkę giminaičiai paminėjo šio žymaus žmogaus atminimą, ir paragino nepamiršti garsių, savo kraštui nusipelniusių kitų lietuvių.

 

Palikite komentarą apie straipsnį