Laikinasis Ukmergės PSPC vadovas: žmonėms būtina išnaudoti visas prevencines programas

Ona VAICEKAUSKAITĖ

Savo sveikata besirūpinantys žmonės privalo išnaudoti visas įmanomas priemones. Ir tai daryti būtina tada, kai jie dar nesusirgo. Kitaip tariant, kuo veiksmingiau išnaudoti visas valstybės finansuojamas prevencines programas, išvengiant daugelio ligų, tarkim, vėžio, širdies kraujagyslių ar infekcinių ligų bei kitų. Kaip teigia Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro laikinasis vadovas Justas Šakalys, žmonėms reikėtų aktyviau naudotis valstybės siūlomomis galimybėmis nemokamai pasitikrinti sveikatą. Ir nors gauti profesionalių medikų įvertinimą nieko nekainuoja, ukmergiškiai tai daro vangiai.

Daugeliui ligų kelią galima užkirsti

Buvęs poliklinikos vedėjas Justas Šakalys, dabar laikinai vadovaujantis Ukmergės PSPC, sako kasmet kaip šeimos gydytojas priimantis kone 2 000 pacientų, tačiau retas jų žino apie prevencines programas bei aktyviai jomis naudojasi. O be reikalo, įsitikinęs medikas.

„Prevencinės programos yra kompensuojamos valstybės, skirtos ligai nuspėti ar nustatyti ankstyvoje stadijoje, kai dar įmanoma nedelsiant imtis priemonių plitimui sustabdyti, neleisti plisti ar komplikuotis. Noriu priminti, jog 50–69 metų moterys kas dvejus metus turėtų atlikti krūtų mamografiją, 25–60 metų moterims kas trejus metus nemokamai atliekami tyrimai dėl gimdos kaklelio navikų. Priešinės liaukos ankstyvosios diagnostikos programa atliekama 50–69 metų vyrams, tiesa, jei paciento tėvai ar broliai sirgo šia liga, tyrimą valstybė kompensuoja nuo 45 metų. Taip pat 50–75 metų pacientai, priskiriami didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei bei norintieji išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, kad šie paskirtų profilaktinius tyrimus, nes laiku atlikta diagnostika ir gydymas lemia sėkmingą ligos suvaldymą dar ankstyvoje stadijoje. Tenka susidurti su pacientais, kurie jaučiasi gerai, pas šeimos gydytoją lankosi retai ir tuo didžiuojasi, tačiau kai jau suserga, kartais tokiam pacientui padėti mažai kuo galime,“ – pasakoja ir šeimos gydytoju tebedirbantis, ir visam Pirminės sveikatos priežiūros centrui laikinai vadovaujantis J. Šakalys.

Mediko žinios ir paciento iniciatyva – vienas svarbiausių veiksnių

Niekas geriau už patį žmogų nežino savo šeimos anamnezės, kas iš artimų giminaičių sirgo širdies, kraujagyslių ligomis, vėžiu ar diabetu. Paveldimumo faktorius, mityba, gyvenimo būdas ir prevencija – šiais kriterijais turi vadovautis pats žmogus, medikas jam gali tik padėti – skirti tyrimus, nukreipti atlikti prevencines, valstybės kompensuojamas programas. Bendros gydytojo ir jo paciento pastangos – kelias sėkmingo bendradarbiavimo link.

„Kone 80 proc. žmogaus sveikatos problemų turi spręsti šeimos gydytojas, paskirdamas gydymą, nukreipdamas pas specialistą ar paskirdamas papildomus tyrimus. Tad noriu dar kartą visiems priminti – jūsų sveikata yra jūsų pačių reikalas, o mes, medikai, čia esame tik pagalbininkai. Mums reikalingas geranoriškumas ir bendradarbiavimas – jei skiriame vaistus, gerkite juos, jei liepiame keisti mitybą, sportuoti, tą būtinai ir padarykite. Dažnai pacientai nesveiksta ar suserga dar labiau, nes nesilaiko medikų nurodymų, užsiima savigyda arba pasikliauja kaimynų, draugų, o ne specialistų patarimais,“ – patirtimi dalijasi J. Šakalys.

Nesveikas gyvenimo būdas – vis dažnesnė ligų priežastis

Greitas gyvenimo tempas, stresas, nesveika mityba – vis dažnesnė šių dienų sveikatos rykštė. Maisto gamintojai, siekdami, kad produktai ilgiau galiotų ar išliktų geros prekinės išvaizdos, naudoja daug konservantų, saldiklių, o tai viena iš padidėjusio cukraus kiekio daugelio pacientų kraujyje priežastis. Tai jau pirmasis žingsnis į antrojo tipo diabetą, kuris negydomas gali komplikuotis į pirmojo tipo diabetą. „Tokią būklę, kai žmogus dar neserga pirmojo tipo diabetu, jam nereikia leistis insulino, tačiau cukraus kiekis kraujyje jau padidėjęs, mes vadiname priešdiabetine būkle. Valstybė gydymo nekompensuoja, o neretai ir pats žmogus į tai žiūri atsainiai – jei dar ne diabetas, tai ligos nėra. Būtina pažymėti, kad tai labai klaidinga nuostata. Privalu ne tik vartoti vaistus, bet ir keisti gyvenimo būdą – pradėti sportuoti bei keisti mitybos įpročius,“ – sako J. Šakalys.

Pats dvi atžalas turintis vyriškis pabrėžia, jog pastaruoju metu itin dažna problema – ir nuo tų pačių saldiklių, saldainių bei netinkamų higienos įpročių gendantys vaikų dantukai. Tad galima ir būtina pasinaudoti valstybės taip pat finansuojama programa bei 6–14 metų vaikų dantukus padengti silantais, žinoma, nepamirštant kruopščiai ir reguliariai juos valyti. O iki septynerių metų vaikams dantukus valyti turėtų patys tėveliai. Kitaip tariant, visos pagalbinės ir prevencinės priemonės, kad ir kiek jų būtų, bus veikmingos tik tada, jei savo sveikata atsakingai rūpinsis pats žmogus.