Savaitgalį Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje – 200 pacientų

Lietuvoje pastarosiomis dienomis tvyrantis karštis atsiliepia ir žmonių sveikatai, todėl padaugėjo besikreipiančių į medikus. Nors Ukmergėje nepasitaikė patyrusių šilumos smūgio, tačiau prasčiau pasijuto sergantys lėtinėmis širdies, kraujagyslių ir panašiomis ligomis. Savaitgalį Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius sulaukė apie 200 pacientų.

„Gimtosios žemės“ kalbintas VšĮ Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka sakė, jog įstaigos skyriuose ligonių nepadaugėjo, tačiau pacientai plūsta į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ypač jų padaugėja savaitgaliais.

Šį šeštadienį ir sekmadienį į ligoninės priimamojo medikus kreipėsi apie 200 žmonių. Pasak R. Civilkos, iš visų atvykusiųjų tik 10 procentų reikėjo būtinosios pagalbos. Vyr. gydytojas neneigė, jog ligonių padaugėjo ir dėl karštų orų sukeltų ligų. Tačiau, kaip teigė įstaigos vadovas, dauguma pacientų skundėsi dėl ilgų eilių negalintys patekti pas savo šeimos gydytojus.

Į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ligoniai vežami ir Greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

Kaip pasakojo Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus vedėja Judita Matonienė, liepos 30-ąją, pirmadienį, sulaukta 30 iškvietimų, o tai šiek tiek daugiau nei kitomis dienomis. Sekmadienį GMP medikai kviesti 27 kartus, šeštadienį – 19.

„Ligonių šiomis dienomis yra daugiau. Tarp jų nebuvo tų, kurie būtų perkaitę ar patyrę šilumos smūgį, tačiau nemažai kreipėsi dėl lėtinių ligų, kurios paūmėjo dėl kaitros“, – kalbėjo J. Matonienė. Ir pridūrė, jog dažniausiai GMP medikus į namus kviečiasi senyvo amžiaus žmonės, sergantys kardiologinėmis ligomis ir besiskundžiantys bendru silpnumu, nuovargiu, galvos svaigimu, padidėjusiu kraujo spaudimu. Padaugėjo iškvietimų ir dėl sergančių vaikų, kuriems pakilo kūno temperatūra, skaudėjo gerklę.

Taip pat medikams teko rūpintis neblaiviais asmenimis. Nors pirmadienį oro temperatūra buvo perkopusi 30 laipsnių, žmonės gaivinosi ne tik vandeniu, bet ir alkoholiu. Greitosios medicininės pagalbos prireikė mieste, gatvėje, rastai gulinčiai neblaiviai moteriai. Ji po apžiūros perduota policijai.

„Skubėti dėl girtų pacientų teko ir į kaimiškas gyvenvietes, – pasakojo medikė. – Savaitgalį sulaukėme pranešimo, kad šalia vienos kaimo parduotuvės, pievoje, guli žmogus. Nuvykus neblaivus vyras priekaištavo, kodėl trukdome jo ramybę, neva, kur nori, ten jis ir guli… Dažnai pasitaiko nereikalingų iškvietimų, kai ligonio nerandame, arba jis pareiškia, kad medikų nekvietė. Tokiais atvejais be reikalo gaištamas laikas, eikvojamas kuras.“

J. Matonienės teigimu, GMP brigados kasdien į gydymo įstaigas atveža nemažai ligonių, tačiau ne visi jie paguldomi į stacionarą. Šiomis dienomis pervežimų šiek tiek padaugėjo.

Pirmadienį, liepos 30-ąją, į gydymo įstaigas – polikliniką, privačius kabinetus, ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių – atvežta 11 žmonių, iš kurių tik 3 paguldyti į stacionarą. Šeštadienį GMP į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atgabeno 4 asmenis, kurių 3 hospitalizuoti. Sekmadienį atvežta 11 ligonių, į ligoninę paguldyti 6.

Įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria vengti būti saulėje ir rekomenduoja gerti daug skysčių.

Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį.