Ukmergiškes lydėjo gera nuotaika.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Panemunės keliu – į Vakarų krašto dainų šventę

Kultūros centro moterų choras „Žemyna“, vadovaujamas Neringos Valinskienės, kartu su įvairių šalies regionų etnografiniais ir folkloriniais ansambliais, liaudies instrumentų orkestrais, šokių kolektyvais ir chorais dalyvavo Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje.

Tai buvo kultūrinė-pažintinė ukmergiškių kelionė su daugybe įspūdžių.

Dainininkės į Klaipėdą važiavo senuoju keliu, vingiuojančiu palei Nemuną. Kelionės metu kolektyvas aplankė Raudonės pilį ir jos bokštą, su linksmais nuotykiais kopė į Seredžiaus piliakalnį. Choristė Daiva įdomiai visiems pasakojo apie Smalininkų senąjį uostą ir pirmąją prie Nemuno įrengtą vandens matavimo stotį, istorinius žmonių ir miestų susisiekimo kelius bei tiltus.

Keliaujant į pajūrį užsukta ir į Vilkyškius. Šis miestelis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. – Žygimanto Senojo, Mažvydo laikų. Čia, po evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais, suskambo ukmergiškių daina „Palaimink, angele“.

Pasivaikščiota ir po Rambyno regioninį parką. Jame choristės surado ir savo „ūgį pasimatavo“ su įvairiais mitais apipinta 170 metų skaičiuojančia, 18 kamienų turinčia, 32 metrų aukščio Raganų egle. Praėjusiais metais ši eglė Lietuvos medžio rinkimuose laimėjo pirmą vietą, o Europos medžių rinkimuose buvo dešimta. Panemunės pažintinę kelionę dainininkės baigė įkopusios į Rambyno kalną. Tai – lietuvybės puoselėjimo simbolis, garsėjantis legendomis ir padavimais. Nuo kalno atsivėrė didingas Nemuno grožis.

Vakarų krašto dainų šventė tradiciškai prasidėjo Klaipėdos kariliono varpų sveikinimu ir smagia kolektyvų eisena. Per 6 tūkstančių dalyvių jūra, judėdama link Vasaros estrados, vieningai traukė lietuvių liaudies dainas, skanduotėmis pristatė atstovaujamus Lietuvos miestus. Ukmergiškės atliko gerai žinomą Mikalojaus Noviko dainą apie Ukmergę „Šilų gėlė“.

Dainų šventėje skambėjo gerai žinomos dainos – Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, Česlovo Sasnausko „Kur bėga Šešupė“. Rimtį keitė trankios polkos, kanklėmis ir skudučiais atliekamos lietuvių liaudies melodijos, jaunųjų choristų ir senjorų smagios dainos. Šventę nuspalvino ugnies šou ir senovinių automobilių paradas.

Visas renginys alsavo patriotiškumo dvasia.

Pabaigoje į bendrą dainą įsiliejo ir žiūrovai – darniai ir pakiliai pušų viršūnėmis aidėjo lietuvių liaudies dainos „Padainuosim mes sustoję“, „Ant kalno klevelis“, „Atskrend sakalėlis“ ir kitos.

Ši Klaipėdoje vykusi šventė – tai pagarba ir dėmesys Lietuvos istorijai ir jos kultūrai. Ji prabėgo lyg skambi Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ repeticija.

G. ž.“ inform.

Ramutės KELBAUSKIENĖS nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį