Katalonas pėsčiomis žygiuoja Baltijos keliu

Praėjusio penktadienio popietę į Ukmergę atėjo 39-erių metų Barselonoje gyvenantis katalonas Džordis Arufatas. Jis pėsčiomis žygiuoja Baltijos keliu, kuriame 1989 metais išsirikiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės. Katalonas startavo gegužės 1 dieną Estijos sostinėje Taline, 25-ąją pasiekė Lietuvą.

Prieš D. Arufatui atvykstant į mūsų miestą Turizmo ir verslo informacijos centro direktorei Linai Baublienei paskambino žurnalistas, bendraujantis su katalonu, ir paprašė pakviesti į susitikimą kelis ukmergiškius, kurie dalyvavo Baltijos kelyje. Su svečiu susitiko miškininkas Ramūnas Jančiulevičius bei savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Julius Zareckas, kurie pasidalijo prisiminimais ir įspūdžiais apie to meto įvykius.

D. Arufato kelionės tikslas – ne tik praeiti keliu, kuriame rankomis susikibo milijonai Baltijos šalių gyventojų, bet ir gyvai pabendrauti su jo dalyviais. Tai, ką apsilankydamas visuose miestuose katalonas išgirsta, užfiksuoja užrašų knygelėje, nufotografuoja pašnekovus. Jis nori išleisti knygą, kurioje ir suguls pasakojimai apie Baltijos kelią. D. Arufatas Estijoje bendravo su 20 žmonių, Latvijoje pakalbino 30 Baltijos kelio dalyvių.

Jis ne tik užrašo prisiminimus, bet ir filmuoja vietoves, kur lankosi.

Pasiteiravus, kodėl kilo mintis leistis į tokį žygį, keliautojas sakė, kad jį sužavėjo trijų Baltijos tautų ryžtas siekti nepriklausomybės. To trokšta ir Katalonijos gyventojai, kurie nori atsiskirti nuo Ispanijos. Jie 2013 metais taip pat sudarė gyvą grandinę, reikalaudami laisvės.

Anksčiau D. Arufatas dirbo Katalonijos vyriausybėje, dažnai lankydavosi Baltijos šalyse ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojams teikdavo informaciją apie referendumo įvykius Katalonijoje. D. Arufatas organizuodavo įvairias konferencijas, susitikimus su politikais bei žiniasklaida. Tačiau įvykus pokyčiams aukščiausiuose valdžios organuose – vyriausybei išvykus į užsienį, biuras, kuriame dirbo D. Arufatas, buvo uždarytas ir jis neteko darbo. Tada ir nutarė leistis į gyvenimo kelionę.

Šiuo žygiu D. Arufatas taip pat nori pareikšti dėkingumą katalonų siekius palaikantiems Baltijos šalių žmonėms.

Per dieną žygeivis nueina apie 20–30 kilometrų. Nuo Talino iki Vilniaus – apie 600 kilometrų. Paklausus, ar nesunku įveikti tokius atstumus, jis nusišypso: „Santjago kelias driekiasi 700 kilometrų, ir žmonės jį nueina…“

Taip pat su šypsena prisipažįsta, kad nesitikėjo, jog Lietuvoje bus toks karštis – tai pakankamai apsunkina žygį. Problemų kyla ir dėl galimybės apsigyventi mažesnėse gyvenvietėse.

Iš Ukmergės keliautojo maršrutas toliau turėjo tęstis per Šešuolius, tad vyriškis rūpinosi nakvyne šiame miestelyje.

Po to – žygis į Širvintas ir galutinis kelionės tikslas – Vilnius.

AUTORĖS nuotr.