Į šventę atvyko ir buvęs šventupietis V. Kairys.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Komarų dvaro kermošius

Genė VAITKŪNIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Apie visus, kurie čia pėdsaką įmynė… Taip galima apibūdinti renginį „Komarų dvaro kermošius“, įvykusį Šventupėje saulėtą gegužės 13-ios popietę.

Pirmoji renginio dalis buvo skirta šventupiečių kūrybos rinktinės „Ant Šventosios upės kranto“ pristatymui. Trumpai prisiminę dvaro istoriją, „vertėme“ knygos lapus ir susipažinome su visais nagingais, kūrybingais Šventupės kaimo gyventojais: medžio drožėjais, kalviais, virėjais, mezgėjomis, siuvinėtojomis, tapytojomis, kitų rankdarbių kūrėjomis. Didžiuojamės, kad Šventupėje turime daugiau nei pusšimtį kūrybingų žmonių, kurių visų darbų net nesutalpinome į knygą. Tačiau daugelio jų kūrybą galima išvysti kultūros namuose veikiančioje parodoje.

Renginyje skambėjo literačių Reginos Mulevičienės ir Genoefos Povilavičienės eilėmis sukurtos dainos, kurias atliko Eglė Staniūnaitė ir Aldutė Lučinskaitė. Gausių plojimų sulaukė Daivos ir Kazimiero Šermukšnių šeimyninio ansamblio „Šermukšnėlė“, pasakorės Birutės Stundienės pasirodymai. Susirinkusius pasveikino šios knygos idėjos pradininkė – buvusi bendruomenės pirmininkė Stasė Čirbienė.

O didžiausias šventės siurprizas buvo Valentino Kairio, kurį dažnas matė per televiziją kaip mezgantį tolimųjų reisų vairuotoją, savo suknelę padovanojusį net Jungtinės Karalystės hercogienei Katerinai, viešnagė. Nedaugelis žinojo, kad Valentinas – buvęs šventupietis. Renginio metu buvo pademonstruota jo į Lietuvos rekordų knygą įrašyta megzta suk-nelė, kurios apačios plotis – 210 metrų. Tikras iššūkis buvo suk-nelės demonstruotojai Jolantai ją apsirengti ir parodyti visiems susirinkusiems.

Prie Dievo Motinos Marijos, Šventupės globėjos, koplytstulpio padėjome gėlių, sugiedojome šventą giesmę ir padėkojome, kad saugo ir globoja mūsų kaimą.

Pasibaigus pirmajai renginio daliai ponai Komarai (D. Šermukšnienė ir Vytautas Marčauskas) pakvietė visus į šventės tęsinį. Žiūrovai pabiro po parką. Ten veikė mugė, kur galima buvo įsigyti Gražinos Talačkienės sodinukų, Gintautės Čirbaitės lietų vaško žvakių, lyduokietės Vidos Meliūkštienės arbatų. Moterys ir mergaitės žavėjosi buvusios šventupietės Ingos gamintais papuošalais. Net saldainių „kermošavų“ buvo… Išalkusieji galėjo pasivaišinti bendruomenės pirmininko pagamintu troškiniu, čia pat vidiškiečių Vidos ir Arniaus Olšauskų verdama pačia skaniausia žuviene. Gaivinomės šaltinio vandenėliu su žolelėmis.

Vidiškietė Gileta Laskauskienė į mugę atvežė savo išskirtinių vištaičių parodą. Vištomis ir gaidžiais žavėjosi tiek vaikučiai, tiek suaugusieji, derėjosi, prašė parduoti…

Gileta, nuolatinė šventupiečių pagalbininkė, visą žiemą mokiusi Šventutės moteris velti iš vilnos, ir mugėje organizavo edukacinį užsiėmimą – norintieji galėjo apvelti vilna muiliukus.

Pasivaikščioję po mugę, aplankę parodą, apžiūrėję Valentino įspūdingas sukneles, renginio dalyviai susirinko į parko pavėsį, prie „Komaro karčemos“. Ten jau vyko tikros linksmybės… Šokius keitė dainos, pailsusieji klausėsi pasakojimų. Užgrojus armonikai, vėl sukosi šokio sūkuryje. Tai buvo jungtinė Anykščių rajono Kurklių, Valų saviveiklininkų ir šventupiečių programa.

Vidiškių seniūnijos vyriausioji specialistė, vykdanti seniūno funkcijas Česlova Blusevičienė sveikino visus susirinkusius, šventės organizatoriams įteikė padėkos raštus. O mes, šventės organizatoriai, dėkojame svečiams saviveiklininkams, mugės prekeiviams, nepagailėjusiems savo laiko ir pradžiuginusiems mus, šventupiečius. Ir ačiū visiems renginio lankytojams, be kurių nebūtų kam kurti šventės…

Birutės GELUMBECKIENĖS ir V. MARČAUSKO nuotraukos

Renginyje skambėjo dainos.

Grojant armonikai sukosi poros.

Palikite komentarą apie straipsnį