Asociatyvinė nuotrauka.

Sveikata

Šiltesnis klimatas – gausesni erkių būriai

Nijolė ČEPULIONYTĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad klimato šiltėjimas veikia voragyvių, vabzdžių pernešamų ligų (erkinio encefalito, Laimo ligos, maliarijos) paplitimą ir jų sezoniškumą. Pakilusi temperatūra pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.

Kaip skelbiama NVSC išplatintame pranešime, Lietuvoje yra matoma erkių platinamų ligų (erkinio encefalito, Laimo ligos) sergamumo didėjimo tendencija bei pailgėjusi erkių aktyvumo trukmė. Stebima, kad Lietuvoje erkės būna neaktyvios vos du žiemos mėnesius. Šiuo metu šalyje registruojami maliarijos atvejai yra įvežtinės kilmės, tačiau kylanti vasaros mėnesių temperatūra kuria palankias sąlygas maliarinių uodų gyvenimui bei maliarijos sukėlėjų veisimuisi.

Siekiant suvaldyti sergamumą su klimato kaita susijusiomis infekcinėmis ligomis, Lietuvoje parengta Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015–2020 metų profilaktikos programa. NVSC kasmet vertina erkinio encefalito ir Laimo ligos sergamumo pokyčius, stebi erkių gausos dinamiką ir jų aktyvumo trukmę bei stebi maliarinių uodų lervų gausos dinamiką.

2017 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 464 erkinio encefalito atvejai (1,6 atv./10 tūkst. gyventojų). Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu buvo nustatytas Utenos (4 atv./10 tūkst. gyv.), Kauno (1,9 atv./10 tūkst. gyv.), Tauragės (1,8 atv./10 tūkst. gyv.), Alytaus (1,7 atv./10 tūkst. gyv.) apskrityse. Vilniaus apskrityje užregistruoti 129 susirgimai – 10 tūkst. gyventojų teko 1,6 sergantieji.

Kaip informavo NVSC Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėjos funkcijas vykdanti vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė, mūsų rajone praėjusiais metais erkiniu encefalitu sirgo 7 asmenys. 2016 m. buvo užregistruoti 9 atvejai, 2015 m. – 5.

Šalyje sergamumas Laimo liga yra daug didesnis nei erkiniu encefalitu. 2017 m. iš viso užregistruoti 2 678 Laimo ligos atvejai (9,5 atv./10 tūkst. gyv.). Didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai buvo Panevėžio (15,2 atv./10 tūks. gyv.), Vilniaus (11,9 atv./10 tūkst. gyv.), Telšių (11 atv./10 tūkst. gyv.), Tauragės (10,7 atv./10 tūkst. gyv.) ir Kauno (10,7 atv./10 tūkst. gyv.) apskrityse.

Vilniaus apskrityje iš viso registruota 960 susirgimo atvejų. Ukmergės rajone pernai Laimo liga sirgo 50 asmenų, 2016 m. – 61, 2015 m. – 44.

Erkių gausumo stebėsena 2017 m. buvo vykdoma 11-oje stacio-narų: Kauno marių regioninio parko kvartaluose (Kauno m. ir Kauno r.), Babėnų miške (Kėdainių r.), Žvėrinčiaus miške (Prienų r.), Pajūrio regioniniame parke (Giruliai), Usėnų miške (Šilutės r.), Papojo miške (Panevėžio r.), Luponių miške (Šiaulių r.), Linkaičių miške (Radviliškio r.), Grybelių miške (Utenos girininkija) ir Daumantų kaime (Anykščių r.). Šiuose stacionaruose erkės buvo aktyvios nuo kovo mėnesio iki lapkričio–gruodžio mėnesių. Vidutinis erkių gausumas (erkių skaičius 1 km) tarp šių stacionarų labai svyravo – nuo 2,6 (Papojo miške) iki 50,6 (Babėnų miške) erkių 1 km.

2017 m. maliarinių uodų lervų gausos stebėjimas buvo atliktas Alytaus, Kauno, Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Atliktų stebėjimų duomenimis, vidutinis maliarinių uodų lervų gausumo rodiklis, kuris išreiškiamas lervų skaičiumi viename surinktame mėginyje, 2017 m. siekė nuo 0,28 iki 6,8.

Vienintelis būdas išvengti erkinio encefalito yra skiepai. Už juos reikia susimokėti patiems, tačiau, pasak NVSC Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėjos funkcijas vykdančios vyriausiosios specialistės V. Motiejūnienės, ukmergiškiai šiemet ypač aktyviai skiepijasi. Sausį pasiskiepijo 8 asmenys, vasarį – 7, kovą – 73, balandį – 121. Prisiregistravusieji prie Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytojų skiepijasi šioje įstaigoje. Į PSPC taip pat nukreipiami ir UAB „Vilkmergės klinika“ pacientai. Dėl šios vakcinacijos galima teirautis tel. 65 308. UAB „Teragyda“ pacientai skiepijami savoje klinikoje.

„Tam, kad metams susidarytų imunitetas, reikalingi du skiepai. Antras vakcinavimas atliekamas po dviejų savaičių. Kitais metais būtina dar kartą pasiskiepyti. Vėliau vakcinaciją pakartoti po 3 metų, kitos palaikomosios dozės kartojamos kas 5 metai“, – apie apsisaugojimą nuo erkinio encefalito kalbėjo V. Motiejūnienė.

Palikite komentarą apie straipsnį