Naujas „Eskizų“ numeris

Recenzija

Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius

Pasirodė ilgai lauktas 2016–2017 metų Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ 27 numeris. Tai – solidus, su informatyviai iliustruotais viršeliais leidinys, jo bendra apimtis – 252 puslapiai.

Žurnale tradiciškai yra trys skyriai: „Ištakos“, „Įžvalgos“ ir „Raiška“. Pirmieji du skyriai, irgi tradiciškai, skiriami apžvelgti kuriai nors buvusios Ukmergės apskrities teritorijai. Šiame numeryje – buvusiam Žemaitkiemio valsčiui. „Ištakose“ nagrinėti senesni valsčiaus istorijos klodai. Į jų gelmes pakviečia itin informatyvus redaktoriaus Vytauto Česnaičio straipsnis „Žemaitkiemio Kirnių akys“. Kituose trijuose straipsniuose, kuriuos istorikai pavadintų šaltinių publikacijomis, apžvelgiama Žemaitkiemio bažnyčios istorija, pradėta analizuoti pirmajame, V. Česnaičio, straipsnyje. Dviejuose straipsniuose aptariami 1844 m. ir 1850 m. bažnyčios vizitacijų metu konstatuoti faktai. Trečiajame pateikiamos 1893 ir 1896 metais carinės Rusijos draustame, slaptai Tilžėje leistame ir knygnešių Lietuvoje platintame dvisavaitiniame laikraštyje „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ išspausdintos informacijos apie Žemaitkiemio parapiją.

A. Ažubalis.

 Kunigas Vytautas Grigaravičius rašo apie žemaitkiemietį, kurio iniciatyva pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, – kunigą kanauninką Feliksą Kapočių. Toliau – vėl dviejų šaltinių publikacijos: Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus Ukmergės dekanato bažnyčių (tarp jų – ir Žemaitkiemio) 1921 ir 1925 m. vizitavimo užrašai ir ilgamečio Žemaitkiemio klebono kun. Juozapo Galinausko biografija. Labai šiltą ir informatyvų „Esė Ukmergės krašto sūnui, kunigui Stasiui Ylai“ parašė Irena Aršauskienė. S. Yla – Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, mokytojas-kapelionas, teologijos profesorius Vytauto Didžiojo universitete, rašytojas (apie 40 knygų ir 8 maldaknygių autorius), žurnalistas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys. Jis pasižymėjo tuo, kad jo nežavėjo patogus gyvenimas kur nors parapijoje, jis nesavanaudiškai dirbo Lietuvai, ypač didelį dėmesį skirdamas jaunimo ugdymui. Toliau – vėl informatyvus V. Česnaičio straipsnis apie Žemaitkiemio dvarą, jo šeimininkų nuo 1900 m. lietuvių Aleknų ir Putnų dinastijas.

Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas nušviečia, kaip vyko kultūros vertybių surašymas Ukmergės apskrities dvaruose 1940 m. rugpjūtyje, taigi jau pora mėnesių pasiautėjus sovietiniams okupantams ir jų kolaborantams. Prie straipsnio pridėti autentiški surašinėtojų parengti dokumentai ir jų pagrindu parengta rastų kultūros vertybių suvestinė lentelė. Skyrius baigiamas Žemaitkiemio bibliotekininkės Ramundos Misiūnienės parašyta baigiančio išnykti Avižienių kaimo istorija.

Skyrius „Įžvalgos“ pradedamas Berzgainių piliakalnio aprašymu, jo nuotraukomis. Apie Lietuvos savanorį, politinį kalinį Juozą Blauzdį rašo jo marti Monika Blauzdienė, remdamasi savo mirusios dukros Loretos surinkta medžiaga apie senelį. Tremtinių žemaitkiemiečių Zubelių šeimos gyvenimo ir likimo vingius narplioja Rozalija Zubelytė-Malinauskienė. Atsiminimai papildyti šios šeimos baudžiamosios bylos, sukurptos NKVD, išvada. S. Abromavičius rašo apie pokarį ir tremtį išgyvenusią žemaitkiemiečių Striogų šeimą. Po to randame Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vado žemaitkiemiškio, pulkininko (po mirties, 2009) Alfonso Morkūno-Plieno (1908–1948) biografiją ir vėl S. Abromavičiaus straipsnį apie šios apygardos partizanus Balį Kemeklį-Klajūną ir Zenoną Pabiržį-Bijūną. Po straipsnio – NKVD pažyma apie Didžiosios kovos „Banditų gaują“ (tik NKVD nesveikose fantazijose galėjo gimti toks pavadinimas – niekur pasaulyje nebūna tūkstantinių banditų gaujų…). Po jos – ištraukos iš knygos „Didžiosios kovos apygardos partizanai“ (Vilnius, 2007), kuriose pateiktos 45 Žemaitkiemio partizanų biografijos. Iš jų 26 žuvo ar nusižudė mūšiuose, buvo sušaudyti po NKVD teismų. „Buvome ištremti ir ištrinti „Naviečno“ – teigia Elvida Morkūnaitė-Čaplikienė“ – taip pavadintas straipsnis apie partizanų vado A. Morkūno-Plieno dukrą ir kitus du jo vaikus: Viktoriją ir Teisutį. Elvida ir dabar, būdama daugiau kaip 80 metų, mezga Ukrainos kariams pirštines… „Žmogus, kuris gyvena gerai. Vidas Kazimieras Gibavičius“ – taip Skirmantės Ramoškaitės straipsnyje pristatomas žemaitkiemietis tremtinys, fizikas, grafikas, keliautojas. Gintautas Stankaitis dalijasi savo pokario atsiminimais, V. Česnaitis straipsnyje pasakoja apie partizaną, politkalinį ir tremtinį Donatą Adamonį. Po straipsnio – informacija apie ryšių ir žvalgybos būrį „Lituanika“, kurį A. Morkūnas-Plienas buvo suorganizavęs Ukmergės gimnazijoje, o jo nariai priesaiką priėmė Žemaitkiemio valsčiaus Valų miške. Jo aktyvus narys buvo ir D. Adamonis-Debesis. Toliau almanacho šeši puslapiai skirti jo laiškų kalėjimo draugui Juozui Petrauskui, rašytų iš tremties vietos, ištraukoms. Švedijos Lundo universiteto taikomosios matematikos specialybės studentė Aistė Remeikaitė, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientė, rašo apie savo senelį politinį kalinį ir tremtinį Juozą Pavilonį. O kitame straipsnyje ji pristato jo dukrą tremtinę Onutę.

Pedagogė, poetė Leonora Jankeliūnienė savo straipsnyje prisimena Ukmergės knygynus ir jų darbuotojus. Kitame straipsnyje L. Jankeliūnienė pristato Kazį Mickų, 1953–1970 m. dirbusį Ukmergės bibliotekos vedėju. Alfo Pakėno straipsnyje rašoma apie Ukmergėje gimusį ir augusį garsų Lietuvos chemiką organiką, habilituotą fizinių mokslų daktarą, profesorių, „Eskizų“ redakcinės kolegijos narį Romualdą Baltrušį.

Skyrius „Raiška“ pradedamas Simonos Zvicevičiūtės interviu su Romualdu Požerskiu, garsiu Lietuvos fotomenininku, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, kuris daug fotografavo Šešuoliuose, Vepriuose. Toliau – Gvido Latako, Vlado Šlaito literatūrinės premijos (2016) laureato, eilėraščių ciklas, o po jo – Zitos Markauskienės straipsnis apie Vladą Šlaitą ir nuo 2000-ųjų organizuojamus „Vlado Šlaito skaitymus“, kuriuose savo kūrinius pateikia jaunieji kūrėjai. Po to spausdinami prozos ir poezijos kūrinėliai, perskaityti šiuose skaitymuose 2016 m. Čia randame Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos jaunųjų literačių Agnės Iziumcevaitės, Aistės Šmigelskaitės, Vitos Smailytės, Ievos Tamoševičiūtės, Guodos Taraškevičiūtės, Guodos Strelčiūnaitės, Elitos Drobužaitės kūrinėlius. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją reprezentuoja literatės Žaneta Kravcova ir Ieva Petraitytė, Ukmergės Senamiesčio pagrindinę mokyk-lą – Pijus Vasiliauskas, Siesikų gimnaziją – Karolina Maželytė, Gunda Savilionytė, Justė Pažūsytė, Toma Razvadauskaitė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnaziją – Aistė Padimanskaitė, Ignalinos gimnaziją – Arija Žuravliova ir Visgailė Burokaitė, Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją – Reda Grigaitytė, Kotryna Kraptavičiūtė ir Inesa Židonytė. Taigi Ukmergė, kaip ir prieš karą, tampa kultūriniu Rytų Aukštaitijos centru… Spausdinamos ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivių Paulės Januškevičiūtės, Tomos Valušytės, Luko Januškevičiaus, Lauritos Varnaitės, Lauros Cibulytės, Agnės Kavaliauskaitės, Deivido Varžgalio, Agnės Liubomirskaitės, Arinos Kairaitytės paveikslų reprodukcijos.

Toliau – I. Aršauskienės eilėraščių ciklas „Regėjimai senamiestyje“ ir jos straipsnis apie 50-ąjį poezijos pavasarėlį Vepriuose, kurį rengia „Eskizų“ redakcinės kolegijos narys, poetas Vincas Lukša. Vytautas Jancikevičius publikuoja savo apsakymą „Kaip Murakamis pabėgo nuo ugnies“. Ukmergiškiai pagrįstai gali didžiuotis 2017 m. jau 33-ąjį kartą Sližių kultūros namuose vykusia respublikine poezijos švente „Žydinčios vyšnios šakelė“. Iš 90 jai pateiktų kūrinių buvo atrinkta 16 darbų-pretendentų į apdovanojimus. Tie kūriniai, pasirašyti pavardėmis ar slapyvardžiais, publikuojami almanache: Linos Buividavičiūtės (prizininkė), Lionginos Bučelytės (diplomantė), Dalios Petkevičienės (diplomantė), G. Taraškevičiūtės (jaunojo poeto nominantė), Jūratės Norvaišienės (diplomantė), Barabo, Vaidaitės, Aitvaro, Kriaunos, Lango Indauso, Lacrimos, Sados, Bitėžolės, Atkakliosios, Saulėlydžio ir Gabijos.

Miniatiūrų rinkinėlį „Tyla“ paskelbė V. Lukša. Romas Raila skelbia humoristinius, beveik „juodojo“ humoro žanrui priskirtinus, besišaipančius iš sovietinės praeities ir mūsų dabarties pastebėjimus bendru pavadinimu „Telefoniniai niekučiai“. Almanache yra ir Stasio Pulkauninko fotoreportažas „Šešuoliuose paminėtas holokaustas“. Paskutiniame skyriaus puslapyje, pavadintame „Iš mūsų naujųjų darbų“, pristatomos trys 2016 m. ukmergiškių knygos: M. Kalesnikaitės-Blauzdienės tarmiški eiliavimai „Pa saulas žiedu“, Kęstučio Česnaičio romanas „Gitana“ ir Nijolės Kerušauskienės eiliuotos legendos „Gimta šalis legendų skambesy“. Čia skelbiamos ir naujausių istorinės atminties ženklų Žemaitkiemio apylinkėse nuotraukos: Valento Butkaus koplytstulpio – leidėjui, spaustuvininkui Juozui Kapočiui (1907–1996) jo gimtajame Antatilčių k., ir Atkočių paminklų dirbtuvėse pagaminto akmeninio paminklo Žemaitkiemio jubiliejui su datomis 1568–2018.

Almanachas gausiai iliustruotas. Šio numerio naujovė – spalvotos iliustracijos. Redagavimas – labai kruopštus, radau vos vieną korektūros klaidą.

1953–1957 m. gyvenau Ukmergėje, netgi pats kiek rašiau vieninteliame kukliame rajono laikraštyje. Apie tokios apimties, poligrafinės kokybės ukmergiškių almanachą, matyt, Ukmergėje tuo metu niekas net negalėjo pasvajoti… Džiugu, kad greta vyresniosios kartos autorių vis daugėja ir jaunimo.