„Gaila tų dalykų, kurie nieko nekainuoja…“

Laukiant Velykų Ukmergėje svečiavosi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas, teologijos mokslų daktaras, diakonas Benas Ulevičius. Pakviestas Ukmergės Rotary klubo, jis dalyvavo šv. Mišiose, kurias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo Vidiškių klebonas Laurynas Grikietis. Po jų susitiko ir bendravo su rotariečiais bei kitais bažnyčioje susirinkusiais ukmergiškiais. Svečias juos pakvietė pokalbiui tema „Šeimos mistika ir realistika“

Vienas iš Rotary klubo narių Ričardas Gleiznys pasakojo, kad rotariečiai turi gražią tradiciją prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas – susirinkti draugėn evangelizacijai. Šįkart tokiam pokalbiui nuspręsta pakviesti ir neeilinį svečią – žmogų, kuris turi ką papasakoti, kurio norisi klausyti. Nors ir būdamas labai užimtas, B. Ulevičius atskubėjo iš Kauno į Ukmergę.

Kauniečio dr. B Ulevičiaus asmenybė primena žmogų-orkestrą: dėstytojas ir Katalikų teologijos fakulteto dekanas, muzikantas, subūręs pirmąją krikščioniškojo sunkiojo metalo grupę, indėnų kultūros tyrinėtojas, straipsnių ir knygų autorius, „Marijos radijo“ valdybos narys, Krikščioniško pilietinio veikimo forumo iniciatyvinės grupės narys… Jis buvo tarp pirmųjų penkių vedusių vyrų, kurie praėjusių metų birželį Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įšventinti diakonais.

Pašnekesį su ukmergiškiais teologas pradėjo nuo atviro prisipažinimo, kad jis su žmona po vedybų trylika metų laukė ir vis negalėjo susilaukti vaikelio. Pora per tą laiką aplankė nemažai įvairių gydymo įstaigų, klinikų, atliko tyrimų, konsultavosi su specialistais.

„Visi sakė, kad mes abu sveiki, tačiau vaikelis nesirodė… Aš buvau įsisukęs į darbus, veiklą, pomėgius. Norėjau, kad susilauktume vaikų, bet kol jų nebuvo, atrodė – na ir kas, tiek darbų, yra ką veikti, dar viskas prieš akis. Bet metai bėgo, žmona nerimavo. Aš labiau jaudinausi dėl jos. Nėra ramybės vyrui, jei žmona nusiminusi“, – prisiminė B. Ulevičius.

Išeitis galėjo būti dirbtinis apvaisinimas, tačiau tai sutuoktiniams buvo nepriimtina. Sulaukę 40 metų suprato, jog laikas susitaikyti su mintimi, kad vaikų neturės. Tačiau kaip tik tuo metu kauniečiai iš bičiulių išgirdo apie katalikišką metodą – naprotechnologijas ir katalikiškas klinikas. Pradėję tuo domėtis Ulevičiai sužinojo, kad artimiausia tokia klinika yra Lenkijoje, Balstogėje. Nors ir dvejojo, nusprendė pabandyti nuvykti į Balstogės kliniką, kad bent žinotų, jog padarė viską, kas nuo jų priklauso.

„Pakako septynių vizitų ir po jų staiga – stebuklas. Gimus dukrai įvyko didysis pasikeitimas. Kai žvelgiu į dukrytę, apima nuostaba, lyg stebuklas prisiliečia – štai ji, gyva, tokia sava, bet kartu lyg atėjusi iš kito pasaulio. Vaikai ateina iš Dievo, iš Dangaus ir viskas nusispalvina kitomis spalvomis. Per vaiką turi galimybę kalbėti su Dievu“, – džiaugsmingai pasakojo ketverių metų Teresytės tėtis.

Teologas kvietė ukmergiškių šeimas, kurios išgyvena tokią problemą, kreiptis į jį – jis mielai pasidalins detalesne informacija.

Svečias pokalbio metu gvildeno meilės temą. Jo teigimu, meilė – save dovanoti kitam. O mylėti reikia tiek, kad skaudėtų.

„Ko vertas gyvenimas be meilės aukos? Ko verta laisvė be aukos? Tai tarsi tas pats, kad sėdėtum valtyje, galėtum plaukti, tačiau nebūtų kranto. Bet jei žinai, kad krantas yra, atsiranda stimulas jį pasiekti. Ir visiškai nesvarbu, kad bus sunku…“ – mintimis dalijosi dr. B. Ulevičius.

Pasak teologijos mokslų daktaro, gavėnia yra metas žmogui sustoti ir atlikti gyvenimo inventorizaciją.

„Paminėsiu kelis dalykus, kurių labiausiai gailisi mirštantieji. Atsidūrus mirties patale labiausiai gaila, kad vaikai jau užaugo, o tėvas ar mama nesugebėjo jiems skirti pakankamai laiko. Dar žmonės gailisi, kad buvo grubūs su mama, kad nesuvaldė savo rūstybės… Keista, bet labiausiai gaila tų dalykų, kurie nieko nekainuoja…“ – teigė svečias.

B. Ulevičius prisipažino, jog gyvendamas šeimoje vis negali atsistebėti, kokie skirtingi yra vyras ir moteris – tarsi būtų iš kitų planetų. Kad sutuoktiniai geriau suprastų vienas kitą, jis siūlė paskaityti Džono Grėjaus knygą „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“.

AUTORĖS nuotraukos

Svečias susirinkusiuosius užkrėtė smagia nuotaika.