M. Sakalytė.

Naujausi, Žmonės

Jaunimo darbuotoja Miglė Sakalytė: „Viskas prasideda nuo šeimos ir aplinkos, kurioje augi, būni“

MOTERIŠKI PAŠNEKESIAI

Šią savaitę kalbiname Miglę SAKALYTĘ. Ji yra baigusi finansų ekonomikos studijas, šiuo metu dirba Jaunimo darbo centre Ukmergėje ir toliau tęsia studijas toje pačioje srityje. Miglė – jauna mergina ir dar tik žengia į sudėtingą moterų pasaulį, tačiau jaunystė – ne kliūtis kalbėtis jautriomis temomis. Lygiateisiškumas, patyčios, intrigos, psichologinis smurtas ir gebėjimas atsiriboti – tai yra temos, apie kurias sukasi mūsų pašnekesys.

– Kodėl ir kaip įsidarbinote Jaunimo darbo centre?

– Netikėtai. Tačiau kaip dabar pagalvoju, galbūt viskas susidėliojo kryptingai. Studijų metu atlikau praktiką Lietuvos darbo biržoje (LDB). Po to, grįžusi į Ukmergę, ieškojau darbo. Kadangi baigiamajame darbe analizavau būtent nedarbo temą, gavusi pasiūlymą savanoriauti darbo biržoje, sutikau. Vėliau buvau įdarbinta, taip ir likau dirbti iki šiol.

– Kokiomis veiklomis dar užsiimate?

– Ypatingų pomėgių ar hobių neturiu. Šiek tiek propaguoju sportą, dalyvauju protų mūšiuose, mėgstu žiūrėti filmus.

– Kas esate gyvenime? Kokius socialinius vaidmenis atliekate?

– Dukra, sesė, draugė, studentė, darbuotoja. Moteris gali sugalvoti ir būti kuo tik nori…

– Esate jauna, jūsų moteriškumas dar tik skleidžiasi. Kas jums yra moteriškumas?

– Man moteriškumas asocijuojasi su moters vidumi, švelnumu, perteikiamomis emocijomis, rūpestingumu. Moteris turi galimybę ir privilegiją keisti nuotaiką šimtą kartų per dieną, tai irgi yra moteriškumo dalis. Medijose moteriškumas akcentuojamas daugiau per išvaizdą, formuojamas moteriškos moters, kuri vilki suk-neles ir labai prižiūri savo išorę, įvaizdis, bet moteriškumas ne tik tai.

– Ar yra moterų, kurios jums autoritetas?

– Ne, gyvenime apskritai neturiu autoritetų, į ką norėčiau lygiuotis. Niekada apie tai negalvojau. Elegantiškos ir santūrių manierų moters pavyzdžiu, kuris mane žavi, galėtų būti Alma Adamkienė.

– Ką galvojate apie lygių teisių moterims ir vyrams reikalavimus?

– Šia tema niekada pernelyg nesusimąsčiau. Matyt, todėl, kad dar neteko susidurti su tokio pobūdžio nelygybe. Gal nereikia stengtis visur viską vienodinti, kadangi moterys ir vyrai yra skirtingi. Tačiau manau, neturėtų būti diskriminacijos darbo santykiuose, pavyzdžiui, skirtingi reikalavimai pretenduojant į darbo vietą ar nevienodas darbo užmokestis už tą patį darbą.

– Kas yra moterų solidarumas?

– Kai moteris moteriai – draugė ir palaikytoja. Manau, mes geriausiai galėtume suprasti viena kitą, išklausyti, patarti ir palaikyti. Daugelis susiduriame su panašiomis gyvenimo situacijomis, tačiau gaila, kad dažnai didžiausios intrigos, pavydas ir kitos blogos emocijos kyla tarp moterų.

– Praeitą savaitę Lietuvoje vyko savaitė be patyčių. Ar patyčios iš tiesų tokios gajos? Kur jos labiausiai tarpsta?

– Manau, žmonių sąmoningumas šioje srityje didėja. Vis daugiau kalbama apie tai, rengiamos įvairios akcijos, atkreipiančios žmonių dėmesį. Didžiausias patyčių mastas dabar persikėlė į socialinių tinklų ir internetinės spaudos erdvę. Po beveik kiekvienu straipsniu ar įžvalga būna pilna užgaulių komentarų ir neigiamų pasisakymų. Blogiausia, kad didžiausia dalis tokių komentatorių yra suaugę žmonės. Nelabai suprantu tokius dalykus.

– Ar jums pačiai teko kada nors patirti patyčias?

– Manau, kad taip. Tai nebuvo labai užgaulios ar smarkiai žeidžiančios patyčios, tačiau prasivardžiavimų ar apsižodžiavimų būdavo. Kai norėdavo įgelti, iškraipydavo pavardę. Manau, tai yra tekę patirti daugumai. Tačiau tuo metu negalvodavau, kad tai patyčios.

– Kaip su tuo kovoti?

– Viskas prasideda nuo šeimos ir aplinkos, kurioje augi, būni. Kalbant apie vaikus, tai pirmiausia namuose reikia bendrauti kultūringai, etiškai ir skiepyti padorias vertybes. Nežinau, ar galima tai pakeisti tarp suaugusiųjų, kadangi jau susiformavę visi jų įpročiai, nuomonė… Nebent keisti aplinką, kurioje būni, ir bandyti nuo to atsiriboti.

– Kaip manote, kokie yra patyčių padariniai?

– Didžiausia įtaka daroma žmogaus psichologinei būsenai, žmogus gali pradėti jaustis bevertis, atstumtas, išsivysto nepasitikėjimo jausmas. Taip pat yra tikimybė, kad kažkada auka gali pati pradėti tyčiotis iš kitų.

– Patyčios – tai tik viena smurto forma. Ar jums yra tekę susidurti su smurtu artimoje aplinkoje?

– Fiziniu – ne, psichologiniu – taip. Bet ne šeimoje ir ne artimoje aplinkoje.

– Ar tai buvo vienkartinis atvejis, ar atsikartojantis?

– Buvo keli atvejai, bet skirtingose terpėse.

– Kaip tais atvejais jautėtės, reagavote? Kaip tai sprendėte?

– Žinoma, tokios situacijos nėra malonios ir sukelia daug neigiamų emocijų, tačiau manau, kad moku save apginti. Tose situacijose konfliktai buvo neišvengiami. Kadangi psichologinis spaudimas nebuvo iš pačių artimiausių žmonių, tai per daug to nesureikšminau, nepriėmiau giliai į širdį. Stengiuosi blogomis mintimis ilgesniam laikui neapsikrauti.

– Galbūt tenka susidurti su smurto aukomis darbe?

– Konkrečių atvejų nežinau, nes apie tai mūsų įstaigoje nelabai kas pasisako.

– Minėjote, jog fizinio smurto patirti neteko. Ar žinotumėte, kur kreiptis dėl smurto artimoje aplinkoje?

– Taip, pirmiausia – į policiją.

– Kaip manote, kokios priemonės valstybės lygmeniu būtų efektyvios ir padėtų kovoti su šia problema?

– Manau, kad jau yra tikrai nemažai įvairių priemonių, padedančių kovoti su tuo. Saugesni įstatymai, telefonų linijos, krizių, dienos centrai, nemokami psichologai ir panašiai. Labiausiai trūksta žmonių nepakantumo tam ir nebijoti viešinti tokius atvejus, nors, manau, tai po truputį irgi jau pradeda judėti.

– Judėjimas #metoo visuomenėje vertinamas labai prieštaringai? Ką jūs manote apie tai?

– Bendrai kalbėti ir kelti tokias „sunkias“ ir skaudžias temas yra gerai, kiekvienas turi teisę atvirai kalbėti. O kiekviena konkreti situacija yra tų žmonių reikalas, aplinkiniai to neturėtų vertinti.

– O jums pačiai ar yra tekę susidurti su seksualiniu priekabiavimu?

– Ne, neteko su tuo susidurti.

– Kaip manote, kodėl tai vyksta?

– Sunku atsakyti. Tikriausiai čia nėra vienareikšmio atsakymo. Galbūt kai kurie vyrai pasijaučia savotiškai aukštesni, galingesni ir galintys elgtis, kaip nori, o galbūt ir kai kurios merginos, moterys pateikia save per daug atvirai, dėl to vyrai susidaro atitinkamą įspūdį.

– Kokią įtaką patyčios, smurtas ir seksualinis priekabiavimas turi visuomenei?

– Žinoma, neigiamą. Tai kuria žiauresnį, šaltesnį visuomenės veidą. Daugėja nelaimingų, psichologiškai pažeistų ir sutrikusių žmonių.

– Kokie pokyčiai reikalingi, kad nebeliktų šių problemų?

– Žmonių suvokimo ir supratimo. Pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.

Kalbėjosi

Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ

Ingridos POCIŪTĖS nuotrauka

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    Šauni mergina! 😉

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas