„Šaldytuvų“ ligos – jersiniozės – pernai užregistruota daugiau

Zigmas NAGYS

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, nors per pastarąjį (2008–2017 m.) dešimtmetį sergamumas Lietuvoje jersinioze sumažėjo, tačiau 2017 metais šių susirgimų užregistruota penktadaliu daugiau nei 2016 m. (atitinkamai 155 atv. ir 127 atv.).

Pasak ULAC gydytojos Galinos Zagrebnevienės, jersiniozė yra per maistą plintanti zoonozė (žmonių ir gyvūnų liga), kurią sukelia Yersinia genties bakterijos. Šios bakterijos sugeba ne tik daugintis gyvūno ar žmogaus organizme, bet ir išlikti ilgai gyvybingos aplinkoje: ant maisto produktų – iki kelių mėnesių, o skystoje terpėje (piene, upės ar vandentiekio vandenyje) net daugintis. Skirtingai nei kitos bakterijos, jersinijos mėgsta šaltį ir jos puikiai dauginasi 2–4°C temperatūroje. Dėl šios bakterijų savybės jersiniozė kartais vadinama „šaldytuvų“ liga. Sausoje aplinkoje, veikiamos tiesioginių saulės spindulių jersinijos žūva per 10 minučių, o 100ºC temperatūroje – per 40 sekundžių, taip pat jautrios dezinfekuojamoms medžiagoms.

Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūninio maisto (kiaulienos, avienos, triušienos, jautienos, paukštienos) ar jos gaminių (faršas, dešros, dešrelės, šaltiena), žaliavinio pieno ir jo produktų, graužikų fekalijomis užterštų daržovių, vaisių, vandens. Galimas užsikrėtimas ir dėl tiesioginio sąlyčio su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu, graužikų išskyromis. Kūdikius gali užkrėsti juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos buvo užterštos bakterijomis.

Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni asmenys bei žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Po užsikrėtimo inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 5–7 dienas.

Ligos požymių pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo, užkrato dozės, sukėlėjų patogeniškumo bei ligonio amžiaus. Mažiems vaikams liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu, neretai su krauju išmatose. Šie simptomai paprastai trunka 4–7 dienas, kartais iki 3 savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija simuliuoja apendicitą.

Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu arba patekę į kraują ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus.

 Siekiant sumažinti užsikrėtimo jersinijomis riziką patariama:

• Vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą gyvūninį maistą;
• Vartoti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus;
• Kruopščiai prieš vartojimą plauti daržoves, vaisius;
• Plauti rankas su muilu prieš valgį, po sąlyčio su gyvūnu bei žalia mėsa;
• Kruopščiai plauti rankas prižiūrint kūdikį, jo žaislus, buteliukus ar čiulptukus;
• Vengti kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: naudoti atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir kitiems produktams, kruopščiai valyti ir dezinfekuoti virtuvės aplinką po žalios mėsos, daržovių dorojimo;
• Saugoti dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo žmonių ir gyvūnų fekalijomis;
• Tinkamai prižiūrėti namų augintinius ir nepamiršti plauti rankų po sąlyčio su jais;
• Saugoti daržovių atsargas nuo graužikų, juos naikinti.