Pasitikėįjimo rodiklis padidėjo

Giedrė ŠATAITĖ

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2018 m. vasario mėn. buvo minus 7 ir, palyginti su sausio mėn., padidėjo 1 proc. punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su sausio mėn., gyventojai optimistiškiau vertino galimybes nors kiek sutaupyti, šiek tiek blogiau – namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Vasario mėn., palyginti su sausio mėn., gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 30 iki 35 proc., o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis sumažėjo nuo 27 iki 24 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas truputį pablogėjo: gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per artimiausius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 23 iki 21 proc., kaip ir sausio mėn., 14 proc. manė, kad padėtis blogės.

Vertindami šalies ekonominės padėties perspektyvas, 26 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 24 proc. manė, kad pablogės, o 45 proc. – kad padėtis išliks tokia pati (sausio mėn. – atitinkamai 27, 23 ir 46 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasario mėn. skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 7, kaime – minus 9. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo 1 procentiniu punktu.

Miesto gyventojų padidėjusį pesimizmą vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas atsvėrė optimistiškesnės galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių prognozės.

Palyginti su sausio mėn., kaimo gyventojai optimistiškiau vertino galimybę sutaupyti ir šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 26 iki 30 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties pagerėjimą – nuo 22 iki 29 proc. Tačiau kaimo gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas buvo pesimistiškesnė: manančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis sumažėjo nuo 24 iki 19 proc.

Per metus (2018 m. vasario mėn., palyginti su 2017 m. vasario mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino savo namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Gyventojų, manančių, kad blogės jų namų ūkio finansinė padėtis dalis sumažėjo nuo 19 iki 14 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą – nuo 29 iki 24 proc., o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti – nuo 26 iki 24 proc.

Gyventojų nuomonė apie galimus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų vasario mėn., nepasikeitė.

Vasario mėn. namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei sausio mėn.: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, dalis išaugo 3 procentiniais punktais (nuo 32 iki 35 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai taip pat vertino blogiau nei sausio mėn.: 22 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 43 proc. – kad pablogėjo (sausio mėn. – atitinkamai 21 ir 40 proc.).

Esamą savo šeimos finansinę padėtį sausio mėn. gyventojai vertino geriau nei praėjusį mėnesį: 37 proc. gyventojų atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo, 10 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (sausio mėn. – atitinkamai 33 ir 9 proc.).

Vasario mėn. 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. – mažiau (sausio mėn. atitinkamai 27 ir 18 proc.).