„Lankydami gyventojus dar kartą teiksime patarimus, kaip tvarkytis norint apsisaugoti nuo pavojingo viruso“, – sakė R. Gleiznys.

Aktualijos, Naujausi

Afrikinis kiaulių maras: kaip gyventi su šios ligos virusu?

Ukmergės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje surengta spaudos konferencija, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas afrikiniam kiaulių marui (AKM). Šios nepagydomos ligos virusas Ukmergės rajoną pasiekė praėjusių metų pavasarį. Gegužės 25-ąją Siesikų miške rastai šerno gaišenai buvo nustatytas AKM. Po kelių mėnesių, rugsėjo 15-ąją, šis virusas pirmą kartą patvirtintas Siesikų seniūnijos Gružų kaime esančiame privačiame ūkyje, kuriame buvo laikomos kiaulės.

 „Norintieji savo ūkiuose laikyti kiaules privalo būti sąmoningi ir labai griežtai paisyti visų nustatytų reikalavimų. Afrikinio kiaulių maro virusas yra šalia mūsų, todėl visi turime nuolat būti budrūs ir išmokti gyventi su šia liga. Mūsų tarnyba savo ruožtu kiaulių laikytojams teikia visą reikalingą informaciją. Esame numatę pirmoje metų pusėje patikrinti visus iki vieno rajono kiaulių augintojus ir atkreipti jų dėmesį į svarbiausius dalykus – biosaugą, gyvulių ženklinimą, registravimą bei jų judėjimo deklaravimą, taip pat dar kartą teikti patarimus, kaip tvarkytis norint apsisaugoti nuo AKM“, – pažymėjo Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Ričardas Gleiznys.

Sumažėjo kelis kartus

Spaudos konferencijoje Uk-mergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius R. Gleiznys bei vyriausieji veterinarijos gydytojai-inspektoriai Žilvinas Dirsė ir Stanislovas Burneika pateikė daug aktualios ir naujos informacijos.

Tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje Ukmergės rajone kiaules deklaravo 55 laikytojai. Jų 72 bandose užregistruota 599 kiaulės. Rajone yra du didesni ūkiai, kuriuose iš viso laikoma apie 450 kiaulių. Kiti laikytojai savo reikmėms turi po 3–4 kiaules. Pasak veterinarijos inspektorių, kiaulių skaičius per metus ženkliai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2017-ųjų pirmą ketvirtį buvo registruotos 89 bandos ir 2 023 kiaulės.

2011 metais, kai šalyje buvo nustatytas pirmasis AKM atvejis, mūsų rajone gyventojai deklaravo apie 4,6 tūkst. kiaulių. Tačiau šis skaičius nebuvo tikslus, nes ne visi laikytojai savo gyvulius deklaruodavo. 2014-ųjų viduryje rajone buvo laikoma šiek tiek per 3 tūkst. kiaulių.

„Prasidėjus AKM, vis daugiau gyventojų suvokia, kad turėti kiaulių, jei nesugebi laikytis visų nustatytų biologinio saugumo priemonių, didžiulė rizika. Susitikę su kaimo gyventojais nuolat pabrėžiame, jog laikyti kiaules nėra uždrausta, bet kiekvienas ūkininkas turi sugebėti apsaugoti savo turtą, kad gamtoje plintantis virusas nepatektų į tvartą“, – pastebėjo S. Burneika.

Tęsdamas šią mintį tarnybos viršininkas R. Gleiznys pridūrė, jog kiaulių laikytojai turi ne tik suvokti AKM keliamas realias grėsmes, bet ir elgtis atsakingai, kad dėl to nenukentėtų kiti: „Ši liga mūsų rajone buvo nustatyta tik pernai. Kol ji pasitrauks, gali praeiti ne vieneri metai. Tad turime išmokti gyventi su šiuo virusu. Jei kiaulių laikytojai abejoja, ar jiems tai pavyks, mūsų patarimas – atsisakyti šių ūkių.“

Svarbu nutraukti grandinę „miškas-tvartas“

Pasak R. Gleiznio, AKM nepaliaujamai plinta ir jau patvirtintas 34 Lietuvos savivaldybių teritorijose. 2017 metais šalyje 1 328 vietose nustatyta 2 456 užsikrėtę šernai (310 sumedžiotų ir 2 146 gaišenoms). Šiemet Lietuvoje nustatyti 447 AKM atvejai laukinėje faunoje, ši diagnozė patvirtinta 1 058 šernams (144 sumedžiotiems ir 914 nugaišusių).

„Ukmergės rajone AKM protrūkiai nuolat fiksuojami viruso apimtose teritorijose, užsikrėtusių šernų randama beveik visuose miškuose. Išlieka didžiulė grėsmė, kad liga pasieks kiaulių ūkius. Tuo labiau kad dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. Mūsų užduotis – visiems kiaulių laikytojams suteikti kuo daugiau informacijos apie AKM plitimą ir apsisaugojimo priemones, kad būtų nutraukta viruso atėjimo grandinė „miškas-tvartas“, – pabrėžė Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.

Taip pat R. Gleiznys priminė, jog AKM serga naminės kiaulės ir šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad pavojingas virusas bus išplatintas per mėsą, kraują, vidaus organus.

Be to, pravartu žinoti, jog AKM virusas atsparus aplinkos veiksniams. Natūraliai rūkytoje mėsoje virusas gali išsilaikyti net iki 300 dienų, šerno gaišenoje – nuo 2 iki 6 mėnesių.

Turi laikytis visi

Kaip teigė Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, AKM perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju. Užkratas gali patekti ir netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules maisto atliekomis. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms.

„Pakartosiu pagrindinius bio-saugos ūkyje principus. Einant į tvartą būtina pasikeisti avalynę bei drabužius; prie įėjimo turi būti įrengtas dezinfekcijos barjeras (kilimėlis), nuolat užpildytas dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš AKM; negalima šerti kiaulių žaliąja mase (šviežia žole, kitais termiškai neapdorotais pašarais); kiaulės turi būti laikomos uždarytos. Taip pat svarbu, kad tvarte nesilankytų svetimi žmonės. Kaip matome, norint laikytis minimalių biologinio saugumo reikalavimų, didelių investicijų nereikia. Pakanka būti supratingiems, tvarkingiems ir atsakingiems“, – akcentavo R. Gleiznys.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pažymėjo, kad biologinio saugumo reikalavimų privalu paisyti visiems gyventojams, nesvarbu, kiek kiaulių jie laikytų.

Kiaules reikia deklaruoti

„Siekiant kiek įmanoma užkirsti kelius AKM plisti, kiaulių laikytojai privalo deklaruoti savo kiaules“, – akcentavo vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius S. Burneika.

Pasak jo, pagal nustatytą tvarką kiaulės turi būti deklaruojamos kiekvieno ketvirčio pirmą mėnesį – sausį, balandį, liepą ir spalį. Tai galima padaryti seniūnijoje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniame skyriuje, pas privačius veterinarijos gydytojus arba prisijungus prie Ūkinių gyvūnų registro.

Siekiant užtikrinti užkrečiamų ligų prevenciją, kontrolę bei kad būtų galima atsekti ligos šaltinį bei kontaktus, ne mažiau svarbu yra deklaruoti kiaulių judėjimą. S. Burneika pažymėjo, jog visos įsigyjamos ir į ūkį pervežamos kiaulės turi būti paženklintos bandos numeriu ir turėti nustatytus dokumentus – veterinarinį pažymėjimą ir gyvūnų gabenimo važtaraštį.

Duomenis apie įsigytas, paskerstas ir parduotas kiaules jų augintojai privalo pateikti per 7 kalendorines dienas.

„Jei nustatoma, kad kiaulės laikomos nelegaliai ir joms diagnozuojamas AKM, laikytojai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, iš jų bus pareikalauta kompensuoti visas patirtas išlaidas naikinant ligos židinį. Tai ir dezinfekavimas, ir papildomų pajėgų pasitelkimas, gaišenų utilizavimas ir kt. Jeigu ūkininkas pretenduoja į Europos Sąjungos išmokas, gali būti apribotas ir išmokų teikimas. Todėl kiaulių augintojai, vengiantys deklaruoti savo laikomus gyvulius, rizikuoja prarasti nemenkas sumas“, – priminė S. Burneika.

Apie kritusius šernus pranešė grybautojai

Vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Ž. Dirsė spaudos konferencijoje plačiau kalbėjo apie bendradarbiavimą su medžiotojų būreliais ir jų pastangas užkirsti kelią AKM plitimui.

 „Pirmam sumedžiotam šernui AKM virusas nustatytas praėjusių metų gegužę. Jis sumedžiotas Lyduokių būrelio medžioklės plotuose. Apie pirmus kritusius šernus mus informavo grybautojai. Kadangi pirmieji grybai dygo Balelių, Kraupėnų, Siesikų miškuose, pirmos šernų gaišenos ten ir aptiktos. Po pertraukėlės masiški kritimai nustatyti Taujėnų apylinkėse, po to – aplink Šešuolius, Želvą“, – apie AKM viruso plitimą kalbėjo inspektorius.

Pasak inspektoriaus, rajone yra 16 medžiotojų būrelių, jie iš viso turi įsirengę 22 tvarkingas pirminio žvėrių apdorojimo patalpas bei aikšteles.

Anot Ž. Dirsės, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai rengia planines ir neplanines minėtų patalpų bei aikštelių patikras, tikrina, kaip medžiotojai laikosi biosaugos reikalavimų, prižiūri utilizavimui skirtas atliekų duobes, ar laiku jos valomos. Taip pat kontroliuoja, kad visa sumedžiota skerdena būtų laikoma su tarnyba suderintose vietose, kaip po medžioklės pildomi nustatyti dokumentai.

„Galima pasidžiaugti, kad rajono medžiotojai yra pakankamai sąmoningi. Jie sumedžiotus šernus transportuoja laikydamiesi nustatytų reikalavimų. Pirminio apdorojimo patalpoje ar aikštelėje išdarinėjant kiekvieną gyvūną dirbama taip, tarsi įtarus, jog jis gali būti užkrėstas“, – sakė vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius, pridūręs, jog biosaugai būreliuose skiriamas ypatingas dėmesys. Medžiotojai suvokia, jog to reikia ne tikrintojams, o jiems patiems.

Skiriamos išmokos

Praėjusiais metais rajone sumedžiota per 900 šernų. Iš jų 27 buvo užsikrėtę AKM. Šie gyvūnai utilizuoti. Vien per pusmetį rajono teritorijoje rasta 413 šernų gaišenų. Daugumai jų nustatytas AKM. Šių metų sausį rajone aptikti 77 kritę šernai, beveik visi – užkrėsti.

Kaip teigė Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, rajone beveik neliko šernų. Sausio mėnesį jų buvo sumedžiota tik 9, iš jų 3 nustatytas AKM.

Lietuvos miškuose siaučiant AKM, taikomos įvairios priemonės šernų populiacijos gausai kontroliuoti ir ligos plitimui pristabdyti. Viena tokių priemonių – išmokos už sumedžiotas vyresnes nei 2 metų amžiaus šernų pateles. 2017 metais šalies medžiotojai pagal šią priemonę pateikė per tūkstantį paraiškų, o bendra išmokų suma siekė daugiau kaip 385 tūkstančius eurų. Ukmergės rajono medžiotojams išmokėta 16 300 eurų.

Vykdant AKM kontrolę, medžiotojams mokama po 100 eurų už sumedžiotus AKM užsikrėtusius šernus, taip pat už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, iš viso per 2017 metus sumedžioti 33 788 šernai (iš jų AKM virusas patvirtintas 310 gyvūnų), be to, medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.

2018 metais už sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. šerno patelę mokama 100 eurų, tokia pat išmoka skiriama ir už sumedžiotą AKM užsikrėtusį šerną. Už šernų gaišenų suradimą mokama 30 eurų, o už jų sunaikinimą (užkasimą) – 20 eurų.

Rekomenduoja kiaulių atsisakyti

Spaudos konferencijoje dalyvavę Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, apibendrindami išsakytas mintis, pastebėjo, jog AKM protrūkiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Laukiama, kad ir šiais metais susirgimų bumas bus pasiektas liepą, rugpjūtį.

„Mūsų rekomendacija norint išvengti nuostolių, iki Velykų paskersti ūkiuose savo reikmėms laikomas kiaules. Nenorintiems jų atsisakyti, paršelius reikėtų įsigyti tik rudenį, kai bus nuimtas naujas derlius. Be to, prieš perkant ragintume pasikonsultuoti dėl biosaugos reikalavimų, taip pat privalu atkreipti dėmesį, kad paršeliai būtų suženklinti ir turėtų dokumentus“, – pažymėjo R. Gleiznys.

AUTORĖS nuotraukos

Ž. Dirsė pasidžiaugė, kad rajono medžiotojai yra sąmoningi.

S. Burneika priminė, kad kiaulių augintojai, vengiantys deklaruoti savo gyvulius, rizikuoja prarasti nemenkas sumas.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas