Mažėja besitikinčių sutaupyti

Giedrė ŠATAITĖ

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2018 m. sausio mėn. buvo minus 8 ir, palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., sumažėjo gyventojų, pesimistiškai vertinančių tiek šalies ekonominės, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn.: gyventojų, manančių, kad blogės šalies ekonominė padėtis, dalis sumažėjo nuo 29 iki 23 proc., o manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis, – nuo 17 iki 14 proc.

Tačiau gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., šiek tiek pablogėjo – nors gyventojų, besitikinčių, kad bedarbių skaičius mažės, dalis nepasikeitė (tokių buvo 23 proc.), bet nuo 31 iki 34 proc. padidėjo gyventojų dalis, mananti, kad bedarbių skaičius augs.

Gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. taip pat buvo pesimistiškesnė – gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis sumažėjo nuo 34 iki 30 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausio mėn. skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 7, kaime – minus 10. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu, o kaime sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Palyginti su gruodžio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė pesimistiškesnė gyventojų nuomonė vertinant galimybę sutaupyti: besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. gyventojų dalis sumažėjo nuo 34 iki 26 proc.

Sausio mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, miesto gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: prognozuojančių ekonominės padėties gerėjimą dalis padidėjo nuo 24 iki 29 proc., o manančių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 29 iki 23 proc. Tačiau miesto gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas buvo truputį pesimistiškesnė: manančiųjų, kad bedarbių skaičius šalyje per artimiausius 12 mėnesių išaugs, dalis padidėjo nuo 28 iki 33 proc.

Per metus (2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis sumažėjo nuo 37 iki 30 proc., manančių, kad gerės šalies ekonominė padėtis, – nuo 31 iki 27 proc., o prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą dalis padidėjo nuo 29 iki 34 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėn., palyginti su nuomone, išsakyta prieš metus, truputį pagerėjo: gyventojų, besitikinčių finansinės padėties pagerėjimo, dalis padidėjo nuo 20 iki 23 proc.

Sausio mėn. namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino geriau nei 2017 m. gruodžio mėn.: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis padidėjo 3 procentiniais punktais (nuo 13 iki 16 proc.), manančių, kad padėtis pablogėjo, – sumažėjo 6 procentiniais punktais (nuo 38 iki 32 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino taip pat geriau nei gruodžio mėn.: 21 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 40 proc. – kad pablogėjo (gruodžio mėn. – atitinkamai 18 ir 45 proc.).

Vertinant esamą savo šeimos finansinę padėtį sausio mėn. kas trečias gyventojas (33 proc.) atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (gruodžio mėn. – atitinkamai 35 ir 10 proc.).

Sausio mėn. 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (gruodžio mėn. atitinkamai 28 ir 17 proc.).