Susitikimo metu.

Aktualijos

Krekšlių seniūnaitijos gyventojai išsakė savo problemas savivaldybės atstovams

Daiva ZIMBLIENĖ

Savivaldybės atstovė spaudai

Pėsčiųjų takų trūkumas, duobėtos, neapšviestos, neišasfaltuotos ar jokio privažiavimo neturinčios gatvės, vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nenušienaujami patvoriai, vedžiojamų šunų palikti ekskrementai – tai bene pagrindiniai klausimai, kurie jaudina Krekšlių seniūnaitijos gyventojus.

Visi jie buvo aptarti sausio 24-ąją įvykusiame seniūnaitijos gyventojų susitikime su meru Rolandu Janicku, mero patarėja Laima Gambickiene, administracijos direktoriumi Stasiu Jackūnu, Savivaldybės tarybos nariu Valdu Petroniu ir Ukmergės miesto seniūne Zita Pečiuliene.

Į „Šilo“ pagrindinės mokyklos aktų salę susirinko 6 ukmergiškiai, gyvenantys į šios seniūnaitijos teritoriją įeinančiose Ąžuolų, Lazdynų, Klevų, Pilėnų ir Vingio gatvėse.

Susitikime dalyvavo ir šios seniūnaitijos seniūnaitis Rimas Petronis, iškėlęs beveik visus rūpimus klausimus.

Pasak jo, siauroje, duobėtoje ir labai judrioje Nuotekų gatvėje nėra jokio pėsčiųjų tako ar šaligatvio.

R. Janickas į tai atsakė, kad Gatvių tvarkymo programoje miesto gatvės yra suskirstytos į dvi grupes: neišasfaltuotas ir turinčias asfalto dangą. Nuotekų gatvė šiuo metu eilėje yra 12–13 vietoje. Gatvių remonto eiliškumą įtakoja daugelis dalykų: viešojo transporto judėjimas, ar yra viešoji įstaiga, individualių gyvenamųjų namų prisijungimas prie vandentiekio ar kanalizacijos tinklų ir kt.

„Gyventojai tikrai gali įtakoti, kurioje eilės vietoje gali būti gatvė. Esame nemažai investavę į vandentiekio, kanalizacijos tinklų plėtrą, tačiau ne visi ukmergiškiai nori jungtis prie bendrų tinklų. O juk kuo daugiau gatvės gyventojų tai padarytų, tuo daugiau balų gautų ir gatvė atsidurtų aukščiau.

Šiuo metu vien Ukmergės mieste iš viso turime 15 kilometrų neišasfaltuotų gatvių. Taip atsitiko todėl, kad daugybę metų savivaldybė į gatves investuodavo tik tiek, kiek gaudavo lėšų iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Paprastai tie pinigai nukeliaudavo į miesto ir kaimo kelių greideriavimą bei duobių lopymą.

Jau trejus metus iš eilės šiai opiai problemai spręsti skiriame lėšų iš savivaldybės biudžeto. Mūsų tikslas – ne pripuolamai lopyti gatves, o jas atnaujinti. Laukia ilgas ir sunkus darbas. Pradėjome nuo 100 tūkstančių, šiemet ši suma jau išaugo iki 500 tūkstančių eurų, o kitais metais planuojame ją dar padidinti ir iš viso bus 700 tūkstančių eurų“, – sakė R. Janickas.

Jo teigimu, kai kuriais atvejais gatvės galėtų būti sutvarkomos ir greičiau, jei prie šių darbų atlikimo finansiškai prisidėtų patys gyventojai. Tai aktualu turėtų būti šioje seniūnaitijoje esančių neišasfaltuotų Topolių, Tujų, Vyšnių, Lazdynų ir kitų gatvių gyventojams.

Kita Krekšlių seniūnaičio pagarsinta problema – Šventosios paupyje įsikūrusio gyvenamųjų namų kvartalo Slėnio gatvė, kurioje nėra jokio apšvietimo. Savivaldybės administracijos direktorius S. Jackūnas į tai atsakė, kad yra numatyta remontuoti gatvių apšvietimą tiek mieste, tiek kaime. Tam savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė.

Susitikimo metu kalbėta ir apie šaligatvių neturinčią Ąžuolų gatvę. S. Jackūnas informavo, kad yra gautas sodų bendrijos „Pušelė“ prašymas praplatinti įvažiavimą į sodus iš Ąžuolų gatvės. „Tuo pačiu bandysime išspręsti ir šią problemą – Ąžuolų gatvėje įrengti, pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviračių taką“, – sakė jis.

„Vingio gatvė lyg ir yra, bet neįrengtas joks privažiavimas. Čia kol kas gyvenantis tik vienas ukmergiškis priverstas važinėti laukais, per pievą“, – sakė seniūnaitis. Meras pažadėjo artimiausiu metu aplankyti šią gatvę ir apžiūrėti, apsvarstyti galimybes dėl privažiavimo įrengimo.

Krekšlių seniūnaitijoje, kaip ir kitose jau aplankytose miesto seniūnaitijose, visiems yra aktualus atliekų surinkimas, jų tvarkymas ir mokestis už šias paslaugas. Krekšliškiai skundėsi, kad ne visada laiku, nesilaikant skelbiamo grafiko, yra ištuštinami prie jų namų esantys atliekų konteineriai, prie daugiabučių namų esančios konteinerinės aikštelės apverčiamos didelių gabaritų atliekomis – baldais, automobilių padangomis, statybinėmis. Šias atliekas dažnai galima išvysti ir paliktas miške.

„Tenka tik apgailestauti, kad tarp mūsų dar yra tokių, kurie vis dar įstrigę laike, gyvena kaip prieš du dešimtmečius – senais baldais, langais, durimis, kilimais, radia-toriais ir kitais nereikalingais daiktais atsikrato pakrūmėse, pamiškėse ar nakčia neša prie svetimų atliekų konteinerių.

Už ne vietoje paliktas atliekas savivaldybei tenka patirti nemažų papildomų išlaidų – mokėti baudas už užterštą aplinką, samdyti įmonę, kad jas surinktų, išrūšiuotų ir išvežtų. Visos šios sąskaitos sugula savivaldybės biudžeto vietinės rinkliavos „piniginėje“. Kiekvienų metų pabaigoje ši „piniginė“ yra atidžiai peržiūrima ir, atsižvelgiant į gautas pajamas bei turėtas išlaidas, sprendžiamas klausimas dėl atliekų tvarkymo paslaugos įkainio perskaičiavimo gyventojams ir įmonėms. Turėdami mažai papildomų išlaidų tą įkainį galėtume mažinti.

Visos sąlygos rūšiuoti atliekas yra sudarytos, tad turime būti nepakantūs pažeidėjams, ignoruojantiems bendras ir visiems priimtas taisykles. Tokiems gyventojams gresia tikrai „nevaikiškos“ baudos“, – dėstė R. Janickas.

Reaguodamas į tai, vienas gyventojas garsiai pasvarstė, kad aplinkos teršėjus, atliekų nerūšiuojančius gyventojus ir kitus pažeidėjus už tam tikrą finansinį paskatinimą (pvz., 10 Eur) galėtų padėti išaiškinti per savo namų langus viską matančios „bobutės“ ar policijos rėmėjai.

Ukmergės miesto seniūnei po šio susitikimo teks išsiaiškinti, kodėl niekada nešienaujamas prie bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“, Vyšnių gatvėje, esantis patvorys bei kiek yra nubausta žmonių už tai, kad nesusirenka savo vedžiojamų augintinių paliktų ekskrementų.

AUTORĖS nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas