Aktualijos

Jei nebūtų ES, grįžtume į carų, karalių ir karų laikus?

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje regioninės žiniasklaidos atstovams Kaune organizavo dviejų dienų seminarą. Jo dalyviai klausėsi pranešimų ir dalyvavo diskusijoje apie Europos Sąjungos ateitį, „Rail Baltica“ projektą, kovą su smurtu šeimoje, medijų raštingumą, susipažino, kaip Kaunas ruošiasi 2022 m. tapti Europos kultūros sostine, dalyvavo praktiniuose mokymuose apie multimedijų pasakojimų kūrimą. Taip pat žurnalistams buvo surengta išvyka į startuolių klasterį Blaster Cluster ir ekskursija po Kauno bienalę.

Diskusiją dėl Europos Sąjungos ateities moderavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas, žurnalistas Rytis Zemkauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Margarita Šešelgytė ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas, kuris dabar vadovauja Kauno technologijos universiteto Europos institutui.

„Ar Europos Sąjunga turi ateitį? Manau, kad ji ateitį tik ir turi. Kas būtų, jei neliktų Europos Sąjungos? Manau, kad grįžtume į carų, karalių ir karų laikus…“ – samprotavo R. Zemkauskas. Pranešėjas priminė, jog du tūkstančius metų Europos idėją palaikė karai ir ginklavimasis. Europos Sąjunga atsirado, kai buvo duotas užsakymas sukurti taiką. Pasak žurnalisto, vienas iš būdų grįžti prie Europos Sąjungos esmės – kultūra.

M. Šešelgytė įsitikinusi, kad reformoms Europos Sąjungoje dabar yra atviras langas. Didelius pokyčius galėtų išjudinti dvi valstybės – Vokietija ir Prancūzija, turinčios labai panašų požiūrį į gynybą. Pranešėja taip pat apžvelgė saugumo iššūkius, kovą su kibernetinėmis atakomis, kitus aktualius dalykus.

V. Ušackas pranešime akcentavo, kad Europos Sąjungos ateitis turi daug privalumų. Pasak diplomato, tai 28 valstybes jungianti Bendrija, kurios narės po Antrojo pasaulinio karo tarpusavyje nekariavo. Didžiausiomis problemomis V. Ušackas pavadino bendros savasties trūkumą, institucijų susvetimėjimą.

„Manau, kad Europos Sąjunga nežlugs. Turime pripažinti, kad „Brexit“ stipriai pakirto pasitikėjimą Bendrija, tačiau turime išmokti jo pamokas. Istorija parodė, kad po kiekvienos krizės Europos Sąjunga evoliucionuoja kitaip. Taip nutiks ir dabar, Europos Sąjunga keisis ir jos vaidmuo pasaulyje bus kitas…“ – kalbėjo pranešėjas.

V. Ušackas, kuris turi didelės diplomato tarnybos patirties (jis 2001–2006 m. buvo LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV, 2006–2008 m. – Jungtinėje Karalystėje, 2010–2013 m. ES specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane, 2013–2017 m. vadovavo ES atstovybei Rusijos Federacijoje – aut.), pasidalijo savo pastebėjimais, kokią įtaką Europai, o kartu ir mums, gali turėti politiniai įvykiai Jungtinėje Karalystėje bei aukščiausios valdžios pasikeitimas JAV.

Pranešime „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto meno vadovė Virginija Vitkienė pateikė informaciją apie ankstesnes kultūros sostines, pristatė, kaip Kaunas ruošiasi šiam renginiui, kiek tai pareikalaus investicijų, kaip bus pritrauktos lėšos.

„Atsispirdami nuo įvairių mūsų miesto tapatumui svarbių istorinių momentų, ypač – nuo tarpukario (laikinosios sostinės), kuris Kaunui buvo ne tik dinamiškiausias ir moderniausias, bet ir nostalgiškiausias, manome, kad atėjo laikas liautis buvus laikinąja ir tapti šiuolaikine sostine,“ – teigė pranešėja.

Pasak V. Vitkienės, „virsmas šiuolaikiniu miestu yra prasminga kelionė, kuri apjungia visus miesto gyventojus. Kaip tik kartu mes ir turime sugalvoti, kas mums yra šiuolaikinis miestas. Šiuolaikinė sostinė nėra šiuolaikinio meno sostinė. Tai daug daugiau. Tai reiškia, kad mūsų istorija, mūsų pasakojimai ir mūsų institucijos turi tapti šiuolaikiškomis.“

Seminaro dalyviams buvo pristatytas „Rail Baltica“ projektas. UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas pranešime akcentavo, kad „Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Šis projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje atkūrus Baltijos šalių nepriklausomybę gimė idėja atstatyti tiesioginį geležinkelių susisiekimą su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą nutiesti naują Europinio standarto 1 435 mm vėžės pločio geležinkelį, kuris sujungtų Baltijos šalis su Vakarų Europos valstybėmis. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai – Suomija. „Rail Baltica“ linija, kurios ilgis 870 km, sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaittė kalbėjo tema „Kova su smurtu šeimoje: pagrindiniai nacionaliniai bei tarptautiniai instrumentai ir žiniasklaidos vaidmuo“.

Antrąją dieną seminaro dalyviai aktyviai diskutavo su Vilniaus politikos analizės instituto atstove Dalia Bankauskaite apie medijų raštingumą, netikras naujienas bei mitus apie ES, „Nanook“ kūrybininkas Karolis Pilypas Liutkevičius pristatė multimedijų pasakojimų kūrimo ypatumus.

Taip pat seminaro dalyviai turėjo puikią progą apsilankyti Kaune sėkmingai veikiančiame startuolių klasteryje Blaster Cluster, kurį pristatė vienos iš trijų inovatyvių IT įmonių – „TeleSoftas“ – direktorius Algirdas Stonys.

Šių įmonių teikiamos paslaugos susijusios su technologijų kūrimu, jų klientai – tarptautiniu mastu žinomos bendrovės, partnerėmis tampančios per įvairias verslo misijas ar parodas. „TeleSofto“ klientai klientai yra gerai pasaulinėje rinkoje žinomos kompanijos „BBC2“, „Top Gear“, „British Petroleum“, „Orange Aston Martin“.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas